Piketas surengtas po to, kai kandidatei į Seimą dėl nepritaikytos aplinkos negalėjus patekti į debatų laidos filmavimą VRK išplatino nekorektišką pranešimą. „Vyriausioji rinkimų komisija informuoja, jog vienai laidos dalyvių – kandidatei į Seimo narius Monikai Ošmianskienei atsisakius priimti debatų organizatorių pagalbą patenkant į patalpas, kuriose š. m. rugsėjo 15 d. vyko kandidatų į Seimo narius vienmandatėje Žirmūnų rinkimų apygardoje diskusijų laidos filmavimas, VRK prašymu, laida bus filmuojama iš naujo, – teigiama jame ir dar priduriama: – Nuoširdžiai apgailestaujame, kad kandidatei Monikai Ošmianskienei filmuojant kandidatų diskusijas teko patirti nepatogumų.“
„Apribota galimybė pristatyti save ir atstovaujamas vertybes rinkimų periodu nėra nepatogumai, – įsitikinusi Monika. – Kalbame apie esminius pilietinių ir politinių teisių apribojimus, apie prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų pažeidimus, apie Lietuvos teisės aktų nevykdymą. Negalime rinkimų debatuose diskutuoti socialinės atskirties ir žmogaus teisių tema ignoruodami esamą situaciją.“
VRK turi prisiimti atsakomybę
Piketo dalyviai buvo įsitikinę, kad VRK negali prisidengti apgailestavimais, o turi prisiimti atsakomybę už tai, kad nesudarė sąlygų debatuose dalyvauti visiems kandidatams, juolab nekaltinti žeminti nesileidusio žmogaus. „Žmonės su negalia – ne daiktai, kuriuos galima nešioti, – sakė Monika. – Tas viešas pasiteisinimas nėra tai, ko laukėme iš VRK. Laukiame viešo visų neįgalių žmonių atsiprašymo ir pasižadėjimo, kad ateityje tokie dalykai nesikartos.“
Susitikti su piketo dalyviais išėjo ne VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, o Mokymų ir komunikacijos skyriaus vedėja Kristina Ivanauskaitė-Pettinari ir vyriausioji specialistė Indrė Ramanavičienė. Pasak jų, VRK pirmininkė turėjo dalyvauti anksčiau suplanuotame Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje Seime. Joms ir teko išklausyti žmogaus teises ginančių piketo dalyvių mintis.
„Ši istorija juk ne apie mane. Ši istorija apie mūsų mentalitetą, apie žmones su negalia, kurie yra ne mažiau žmonės nei visi kiti. Ir kai kalbame, kad darome visiems, kviečiame visus, debatai visiems, tai ir turėkime omenyje tikrai visus“, – pabrėžia M. Ošmianskienė.
Apie 10 000
Apie 25 000
Apie 40 000
Precedentas netapo pamoka
VRK jau yra susidūrusi su problemomis, kai dėl apribotų teisių rinkimuose išreikšti pilietinę valią neįgalieji kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad VRK ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybės per 2016 metų rinkimus nesudarė tinkamų sąlygų balsuoti judėjimo negalią turintiems žmonėms, nes neužtikrino pritaikytos aplinkos. Pasak Seimo nario Justo Džiugelio, neįgaliesiems priteistas pinigines kompensacijas sumokėjome mes visi – mokesčių mokėtojai. Vis dėlto šis precedentas netapo pamoka. Šįkart su diskriminacija susidūrė negalią turinti kandidatė, negalėjusi dalyvauti debatuose ir išsakyti savo vertybinių nuostatų. „Klausimas, ar jūs, VRK, formuodami viešųjų pirkimų užsakymą, buvote numatę sąlygas, kad debatų patalpos būtų prieinamos įvairią negalią (kalbu ne vien apie fizinę, bet ir regėjimo, kitas negalias) turintiems asmenims?“ – pikete klausė J. Džiugelis.
VRK atstovių teigimu, kai kurie reikalavimai buvo numatyti, bet pripažino, kad juos reikėtų papildyti. Deja, dabar to padaryti negalima, nes pirkimas jau įvykęs, bet patikino, kad ateityje tokia sąlyga bus įtraukta.
Pasak K. Ivanauskaitės-Pettinari, paaiškėjus šiai problemai VRK nedelsdama kreipėsi į paslaugos teikėją – VšĮ „Pilietinė medija“, kuri organizuoja kandidatų į Seimą diskusijų laidas, kad visiems būtų sudarytos sąlygos dalyvauti debatuose. „Jie sutiko įrengti specialią konstrukciją, kad negalią turintys kandidatai patogiai patektų į patalpas ir debatai būtų perfilmuoti“, – sakė VRK atstovė.
Kaltas ne pastatas, o požiūris
M. Ošmianskienė neslėpė nesuvokianti, kaip VRK ir debatų organizatoriai apie tai nesusimąstė anksčiau. „Gal apie mane ir nežinojo, bet jau ketverius metus Seime yra neįgaliojo vežimėliu judantis parlamentaras, kuris apie tai, kad dalyvaus rinkimuose, buvo seniai pranešęs, o jo vežimėlio tikrai niekas neįneštų, – stebėjosi Monika. Beje, ji įsitikinusi, kad pasiūlymas ją užnešti laiptais taip pat prieštarauja įstatymams. – Darbo saugos įstatymai neleidžia darbuotojo prašyti kelti daugiau kaip 30 kg. Direktorės prašymas savo darbuotojų įnešti mane galėjo baigtis jų stuburo išvaržomis. Kas tada būtų kaltas – aš, jūs, jie ar įstatymai?“
Diena anksčiau tose pačiose patalpose debatų filmavime dalyvavęs kandidatas į Seimo narius Tomas Vytautas Raskevičius sakė perspėjęs jų organizatorius, kad rytojaus dieną diskusijose dalyvaus neįgaliojo vežimėliu judantis žmogus. Deja, į tai sureaguota nebuvo – Monika taip ir liko sėdėti prie laiptų. „Kodėl reikia šiandien ateiti su plakatais? Kodėl negalima iš anksto pagalvoti ir imtis prevencinių priemonių?“ – klausė T. V. Raskevičius.
O ir pati Monika neslėpė nesulaukusi supratimo. Iš kolegų sužinojusi, kad žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėliu, į pastatą patekti negalima (taip pat nėra ir pritaikyto tualeto, o filmavimas trunka apie 4 valandas), paskambino į VRK. „Iš pradžių bandė sakyti, kad gi ten užneš, jau taip darė, bet kai suprato, kad „užnešimas“ nėra prieinamumo užtikrinimas, o fizinės aplinkos neprieinamumas yra ne tik diskriminacija negalios pagrindu, bet taip pažeidžiamos ir mano konstitucinės bei politinės teisės, ėmė krutėti, žadėjo perskambinti, bet taip ir nebesulaukiau skambučio“, – nesusipratimo priešistorę prisiminė Monika.
Ne ką geriau ji pasijuto ir kai sėdėdama prie laiptų kitų Žirmūnų kandidatų paprašė palaikyti neįgalius žmones ir boikotuoti filmavimą neprieinamoje studijoje, pareikalauti, kad VRK užtikrintų vienodas galimybes debatuose dalyvauti visiems. Deja, kiti kandidatai net nesiteikė išeiti pasikalbėti. „Žodžiais visi susirūpinę, bet veiksmais to neparodo, – sako M. Ošmianskienė. – Čia ne mano nepatogumo, o valstybės požiūrio į žmones su negalia klausimas.“
Reikia bendrauti su neįgaliųjų organizacijomis
„Ko verti VRK pirmininkės L. Matjošaitytės pasirašyti memorandumai, kai buvo aiškiai pasakyta, kad ruošiantis rinkimams bus konsultuojamasi su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis? Jeigu būtumėte tai darę, abejoju, ar šiandien būtume čia susirinkę ir vėl kėlę šį klausimą“, – kalbėjo J. Džiugelis.
K. Ivanauskaitė-Pettinari patikino, kad konsultacijos su neįgaliaisiais vyko: kartu buvo ruošiamos rekomendacijos dėl rinkimų pritaikymo akliesiems, ką tik baigtas leidinys psichosocialinę negalią turintiems asmenims. „Nepagalvojome, kad čia gali kilti problemų“, – atvirai kalbėjo VRK atstovė.
Debatų organizatorių patikinimas, kad toje studijoje bus įrengta speciali konstrukcija, leisianti į pastatą patekti ir judėjimo negalią turintiems žmonėms, asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentą Ričardą Dubicką paskatino pasisiūlyti patikrinti tas konstrukcijas, o kilus neaiškumų pakonsultuoti ir ateityje. VRK atstovei I. Ramanavičienei pasidalijus naujausia informacija, kad iš 1938 rinkimų apylinkių 210 neįgaliesiems vis dar nėra pritaikytos (dauguma – Vilniaus mieste), R. Dubickas paragino kreiptis į „Savarankiško gyvenimo“, kitas neįgaliųjų organizacijas ir išbandyti, ar į visas savivaldybių prieinamomis įvardytas apylinkes judėjimo negalią turintys rinkėjai tikrai galės patekti.
Pirmas toks patikrinimas buvo atliktas vos piketui pasibaigus. Kadangi debatai, į kuriuos M. Ošmianskienė nepateko, iš naujo bus filmuojami televizijos studijoje, R. Dubickas kartu su Monika užsuko įsitikinti, kad rezonansą sukėlusi situacija nepasikartos. „Iki naujo filmavimo rugsėjo 26 dieną dar yra laiko, tikėkimės, kad debatų organizatoriai padirbės iš peties, – sako R. Dubickas, – nes į dabartinę studiją Monika tikrai nepatektų, pritaikyto tualeto čia taip pat nėra...“
Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė.
