„Prasidėjus išankstiniam balsavimui 2024 m. Respublikos Prezidento rinkimuose ir referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, paaiškėjo šiurkštūs šių dviejų skirtingų politinių kampanijų vykdymo pažeidimai – rinkėjams pasirašytinai vienu parašu išduodami šių skirtingų dviejų politinių kampanijų balsavimo biuleteniai“, – rašte VRK nurodo E. Vaitkus.
„Tokiu būdu nepagrįstai ir neteisėtai šiurkščiai pažeidžiama rinkėjų teisė pasirinkti, ar rinkėjui dalyvauti, ar nedalyvauti šiose skirtingose politinėse kampanijose. Rinkėjas turi ir pasirinkimo teisę kiekvienoje šių politinių kampanijų dalyvauti ar nedalyvauti, o VRK nustatyta balsavimo biuletenių išdavimo rinkėjams tvarka (...) pažeidžia šią konstitucinę rinkėjų teisę, priverčiant rinkėją būtinai dalyvauti abiejose politinėse kampanijose“, – tvirtina jis.
Kandidatas savo kreipimesi taip pat nurodo sulaukęs rinkimų stebėtojų pranešimų, esą apylinkėse dirbantys ir biuletenius išduodantys komisijų nariai įtikinėja rinkėjus, kad šie paliktų biuletenius, jeigu nenori dalyvauti kuriame nors balsavime.
„Tokiu būdu nežinant, kaip bus pasielgta su šiais rinkėjui formaliai išduotais, bet faktiškai rinkėjo negautais balsavimo biuleteniais, atsiranda akivaizdi grėsmė dėl šių balsavimo biuletenių panaudojimo klastojant balsavimus“, – nurodo E. Vaitkus.
Kandidatas prašo VRK pakeisti biuletenių išdavimo tvarką ir įpareigoti apylinkių rinkimų komisijas atskirais aktais fiksuoti balsavimo biuletenius, kuriuos rinkėjai atsisakė pasiimti.
VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė Eltai patvirtino, kad E. Vaitkaus kreipimąsi komisija gavo.
Tuo metu kalbant apie išankstinį balsavimą, ji tvirtino, kad rinkėjai gali pasirinkti nedalyvauti referendume arba prezidento rinkimuose. Ji teigė, jog atvykus balsuoti iš anksto rinkėjui yra atspausdinamas išankstinio balsavimo lakštas, kuris VRK informacinėje sistemoje fiksuoja, kad rinkėjas atvyko į balsavimo vietą, bei nurodo, kokiu būdu atiduoda savo balsą.
„Nepaisant to, ar rinkėjas planuotų imti vieną, ar abu biuletenius, šis patvirtinimas yra būtinas, kad būtų pagrindas įsitikinti, kad tam konkrečiam rinkėjui dokumentai yra išduoti. Kitaip tariant, rinkėjui dedant parašą išankstinio balsavimo vietoje fiksuojamas ne išduotų biuletenių kiekis, bet pats dokumentų išdavimo-gavimo faktas“, – aiškino VRK atstovė.
Tuo metu kalbėdama apie aktyvumą rinkimuose, VRK atstovė priminė, jog šis skaičius ne visada sutampa su faktiniu balsadėžėse ir išankstinio balsavimo vokuose randamu biuletenių skaičiumi.
„Todėl tikslus rinkimuose ar referendume dalyvavusių rinkėjų skaičius nustatomas tik suskaičiavus visus gautus biuletenius“, – atkreipė dėmesį I. Ramanavičienė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį baigėsi išankstinis balsavime prezidento pirmajame rinkimų ture ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. Penktadienį ir šeštadienį rinkimų komisijos lanko rinkėjus namuose. Balsuoti namuose gali neįgalieji, neįgaliuosius namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės bei rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų.
Pagrindinė rinkimų diena yra sekmadienis. Rinkėjai galės balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje – iš viso 1895 vietose visoje Lietuvoje.
Dėl šalies vadovo posto 2024 m. prezidento rinkimuose varžosi 8 kandidatai – antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas, savarankiškai išsikėlę Ignas Vėgėlė bei Eduardas Vaitkus, partijos „Nemuno aušra“ įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas Giedrimas Jeglinskas ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Tuo metu referendume dėl dvigubos pilietybės siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
