Apskundė nuosprendį
Nors dauguma šios bylos dalyvių – kauniečiai, jie buvo teisiami Šiaulių apygardos teisme, kad vėliau nebūtų skundžiamasi šališkumu. Nuosprendis Šiauliuose paskelbtas praeitų metų spalio 24-ąją.
Griežčiausiai buvo nubaustas Eugenijus Miseckas (40 m.). Teismo jis laukė suimtas, kad nepasislėptų, kaip tai padarė keli jo sėbrai. Beje, pas E. Misecką dar buvo rastas suklastotas asmens dokumentas – vairuotojo pažymėjimas su jo nuotrauka, tik svetima pavarde. Taigi šiam kauniečiui už kvaišalų įrangos gaminimą, parduoti skirtų kanapių auginimą, be to, dokumentų klastojimą paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bendraamžiai 45 metų Arnoldas Makoveckis bei Liutauras Bajoraitis gavo po 10 metų.
Andrius Šulskus (32 m.), kuris padėjo teisėsaugai atskleisti šį nusikaltimą, laisvės neteko 4 metams.
Vyriausiajam gaujos nariui – 52 metų Valdui Gyliui – skirtas tik 2 metų laisvės apribojimas. Šiam vyriškiui švelnesnės negu numato įstatymas bausmės prašė ir prokurorai, atsižvelgę į tai, kad jis gaujoje atsidūrė prispaustas rimtų nelaimių šeimoje.
Dar vienas gaujos narys, Arnoldas Z., irgi daug padėjęs tyrėjams, nuo bausmės išvis atleistas. O štai gaujos vadeiva pripažintas ir kanapių auginimo verslą sukūręs T. E. S. iki šiol nenuteistas. Jo byla išskirta į atskirą.
Tokį Šiaulių apygardos teismo nuosprendį apskundė ir prokurorai, ir beveik visi nuteistieji (išskyrus Valdą Gylį). Prokurorai prašė Apeliacinio teismo E. Miseckui paskirti 3 metais daugiau – 14 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, o A. Makoveckiui bei L. Bajoraičiui – bausmes 3 metais sumažinti ir paskirti po 7 metus. Prokurorai taip pat prašė konfiskuoti E. Miseckui priklausančius kelis žemės sklypus, vienai bendrovei priklausančius 4 krovininius „Mercedes’us“ ir dar nemažas pinigų sumas. Savo ruožtu nuteistieji prašė skirti mažesnes bausmes.
Įrengė šiltnamį
Kaip nustatė teismas, 2005-ųjų pavasarį įtariamasis T. E. S. išsinuomojo pastatą Kauno rajono Preišiogalos kaime ir jame įrengė slaptą kanapių auginimo šiltnamį. A. Šulskus, E. Miseckas ir dar keli jų pasamdyti vyrai sumontavo stalus, ventiliacijos, elektros ir laistymo sistemas, įrengė baseiną chemikalų tirpalui.
A. Šulskus, kuris gerai moka angliškai, buvo „komandiruotas“ į Londoną ieškoti kanapėms auginti reikiamos įrangos. Tai nėra nei draudžiama, nei slapta – ta pati įranga naudojama ir šiltnamiuose auginant pomidorus ar agurkus.
Anglijoje tie įrengimai buvo gan brangūs. Vyrai sužinojo, kad Olandijoje viskas gerokai pigiau. Todėl iš šios šalies pirko ir įrengimus, ir sodinukus, ir trąšas. Nors auginti kanapes Olandijoje irgi nelegalu, ne vienas vietinis tai daro savo šiltnamiuose, o policija ten taip nepuola, kaip mūsų šalyje. Tad čia dar buvo semiamasi ir patirties, kaip auginti Lietuvoje draudžiamus auginti augalus.
Patobulino technologijas
Iš pradžių atrodė, kad tai labai paprasta – tereikia tinkamai apšviesti, laistyti, tręšti. Bet pirmas blynas kiek prisvilo. Pirmas derlius buvo labai menkas. Vis dėlto vyrai užsispyrę tęsė eksperimentus, kol pagaliau pradėjo gauti gerą kanapių derlių.
Kitą pavasarį ta kauniečių grupė jau ėmė plėsti veiklą. Kauno rajono Samylų kaime įsigijo antrą pastatą, viduje sustatė panašius kaip Preišiogaloje, tik kiek patobulintus įrengimus. Be to, dar kartą vyko į Olandiją išsiaiškinti daugiau auginimo paslapčių. Sužinojo, kad kanapės, auginamos sintetinėje terpėje, užauga 3 kartus greičiau, tačiau durpėse užaugintų kanapių dervos dūmas – stipresnis ir gardesnis.
Grįžę kauniečiai ėmė gerinti savo prekę – kanapes pradėjo sodinti nebe į mineralinę vatą, bet į durpių vazonus, o auginimo procesą automatizavo.
Užgriuvo policija
2007-ųjų pradžioje A. Šulskus kartu su T. E. S. giminaičio H. S. vardu nusipirko trečiąjį pastatą – Ramučių kaime (Kauno r.). Ten, žinoma, irgi įrengė slaptą kanapių šiltnamį.
Besiplečiantį neteisėtą verslą netrukus nutraukė užgriuvusi policija, iki tol jau senokai sekusi kanapių augintojus.
2008 metų liepos 24-ąją Kriminalinės policijos biuro ir „Aro“ rinktinės pareigūnai įsiveržė į sodybą Samyluose. Per kratą rasta beveik 60 kilogramų parduoti paruoštų džiovintų kanapių. Fabrikiniu aparatu jos buvo fasuojamos į kilogramo svorio vakuumines pakuotes. Policininkai nustebo pamatę, kokie išradingi tie augintojai – visas procesas buvo automatizuotas, o sodinukai buvo laistomi specialiomis trąšomis.
Suprato, bet neįrodė
Po keleto dienų krata buvo atlikta ir Preišiogalos kaime esančiose patalpose. Jose aptikta beveik pusė kilogramo kvaišalų. Šioje laboratorijoje nuolat dirbęs A. Šulskus, prieš pat suėmimą atšokęs savo vestuves, buvo suimtas ir, gelbėdamas savo kailį, suskubo išpažinti nuodėmes.
Ramučių kaime teisėsaugininkai kanapių neberado – tikėtina, augintojai spėjo įkalčius išvežti. Iškart po to keli svarbiausi grupuotės nariai išsilakstė.
Iškėlę baudžiamąsias bylas tyrėjai apskaičiavo, kad savo trijuose slaptuose pastatuose įtariamieji kauniečiai galėjo užauginti ir parduoti daugiau kaip 300 kilogramų kvaišalų. Teisme kaltinimai ėmė bliūkšti pritrūkus įrodymų.
Nepavyko pagrįsti ne tik užaugintų kanapių kiekio – net įrodyti, kad augintojai tais kvaišalais prekiavo. Taip pat nebuvo įrodyta, kad iš teisiamųjų konfiskuoti keli automobiliai bei žemės sklypai buvo įgyti iš pajamų už kanapes. Tad buvo konfiskuota tik įranga ir pakaunėje įsigytos sodybos, kuriose įkurtuose šiltnamiuose buvo slapta auginamos kanapės.
Kanapės – pagalvėms?
Kanapių prekybos fakto neįrodė nė Apeliacinis teismas, kurio Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai pirmininkavo Albinas Bielskis, o kartu bylą nagrinėjo teisėjai Valdimaras Bavėjanas ir Svajūnas Knizleris.
Prokuroras bandė įrodyti tai, kas, atrodytų, ir taip visiems akivaizdu – kad tie vyrai kanapėmis prekiavo. Dabar, po teismų, atrodo, kad jos buvo auginamos savo malonumui, o fasuojamos tam, kad galėtų panaudoti pagalvėms prikimšti, kad miegas saldesnis būtų.
Kratų metu keliuose objektuose Kauno rajone buvo rastos augančios kanapės. Ir jų buvo daug. Nuo bausmės atleistas Arnoldas Z., taip pat nuteistieji A. Makoveckis bei A. Šulskus teisme pasakojo, jog narkotinių medžiagų prekyba užsiimdavo T. E. S., kuriam kanapės būdavo vežamos sufasuotos į vakuuminius maišus po kilogramą. Nuteistieji nurodė, kad kanapės buvo auginamos nepertraukiamai. Tad logiška, kad jos buvo pardavinėjamos. Tačiau teisėjams, kad ir logiškų išvadų, nepakako tam, kad būtų galima apkaltinti ir nuteisti. Jų nuomone, apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Būtini įrodymai, o prokurorai jų šį kartą nesurinko.
Prisipažinusiųjų nepagailėta
Įvertinęs tai, kad A. Makoveckas bei L. Bajoraitis savo noru pranešė teisėsaugininkams apie nusikaltimą, kad davė išsamius parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikaltimų bendrininkus, prokuroras paprašė teismo taikyti jiems švelnesnes bausmes, negu numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Šiųdviejų vyrų parodymai buvo itin reikšmingi, kadangi jais buvo nustatytas nusikalstamų veikų darymo mechanizmas.
Deja, nei Šiaulių apygardos, nei Apeliacinio teismo teisėjai neatsižvelgė į prokuroro prašymą ir abu vyrus nuteisė panašiai kaip ir tuos, kurie parodymų nedavė. Žodžiu, jeigu jums prokuroras sakys: „Prisipažinkite – į tai bus atsižvelgta“, tai gerai pagalvokite, ar verta. Jau ne pirmas kartas, kai teismai prisipažinusiems teisiamiesiems skiria lygiai tiek pat, kiek ir tiems, kurie viską neigia.
Ypač plačiai yra nuskambėjusi vadinamoji Marafono byla. Už gaujos sukūrimą ir 4 žmonių nužudymą Ričardas Baratinskas, Vladas Gembutas ir Saulius Narkevičius Kauno apygardos teismo buvo nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Šią bylą Kauno apygardos prokurorai atidavė teismui remdamiesi R. Baratinsko, pravarde Marafonas, parodymais. Sutikęs bendradarbiauti su teisėsauga, jis padėjo atskleisti daugelį nusikaltimų. Todėl prokurorai teismui siūlė padaryti geranoriškai bendradarbiavusiam R. Baratinskui įstatymų numatytą išimtį – nubausti jį tik 13 metų laisvės atėmimo bausme. Vis dėlto bylą išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija paskyrė R. Baratinskui laisvės atėmimą iki gyvos galvos – kaip ir dviem savo kaltės nepripažinusiems jo bendrams.
Po tokio nuosprendžio R. Baratinskas padarė savo išvadas ir kitoje byloje jau neliudijo prieš savo buvusius bendrininkus. Vėliau teisėjai atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėtoje Baragiolos prieš Šveicariją byloje konstatuota, kad būtina laikytis kritiško požiūrio į bendrininkų parodymus.
Kanapes augino gauja
Grįžkime prie kanapių augintojų bylos. Čia prokurorui Apeliaciniame teisme nepavyko sušvelninti nuosprendžių jam talkinusiems nusikaltėliams, tačiau pavyko įrodyti, kad visi narkotikų augintojai veikė kaip nusikalstamas susivienijimas – apygardos teismas to buvo nepripažinęs. Būta to susivienijimo vadovo – jis surado patalpas kanapėms auginti, paskirstė užduotis, skirstydavo iš nusikalstamos veiklos gautas lėšas. Tai pat buvo sukurta baimės atmosfera, gaujos nariai laikėsi konspiracinių priemonių. Prokuroro teigimu, grupuotėje galiojo ir hierarchinė sistema.
Apeliacinio teismo teisėjai pritarė prokurorui – nusikalstamas susivienijimas būna tada, kai sunkius nusikaltimus daryti susivienija trys ar daugiau asmenų, o čia taip ir buvo. Andrius Šulskus ir T. E. S. finansavo nusikalstamos veiklos pradžią ir jos vystymą, surado ir įsigijo patalpas, kuriose vėliau buvo auginamos kanapės. Nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio prie jųdviejų prisidėjo ir Arnoldas Z., ir A. Makoveckis, ir L. Bajoraitis, o po kurio laiko – ir V. Gylys.
Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje surinktais duomenimis nenustatytas griežtas vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas tarp nuteistųjų, pačiame nuosprendyje aprašyta, kad vieni gaujos nariai kanapes augino, kiti aptarnavo įrengimus, treti fasavo, vežiojo. Tokį darbų pasiskirstymą Apeliacinio teismo teisėjai įvertino kaip vaidmenų ir užduočių pasiskirstymą.
Nustatyta ir tai, kad bendrininkai buvo skatinami imtis konspiracinių priemonių – buvo uždrausta patalpose, kuriose buvo auginamos kanapės, naudotis mobiliaisiais telefonais, važiuojant automobiliais reikėjo stebėti, ar kas neseka.
Bausmių nepakeitė
Apeliacinio teismo teisėjai dar rado savo kolegų padarytų nedidelių klaidelių ir jas pašalino iš nuosprendžio, tačiau galutinių bausmių nė vienam teisiamajam nei padidino, nei sumažino. O štai turto nusprendė konfiskuoti kiek daugiau negu buvo nusprendę Šiaulių teisėjai. Konfiskuoti keturi vienam UAB’ui priklausantys 2007 metų laidos savivarčiui automobiliai „Mercedes“. Jie buvo įsigyti iš lėšų, gautų pardavus pastatą, kuriame buvo auginamos kanapės. Dar pinigų pridėjo ir paslaptingasis T. E. S. ir du patarojo draugai. Teisme buvo įrodyta, kad tuo metu T. E. S. ir A.Šulskus kito, legalaus, pragyvenimo šaltinio neturėjo, tad nuspręsta, kad pinigai savivarčiams pirkti buvo įgyti iš nusikalstamu būdu gauto turto.
Perskaičius iš nuosprendžio šiuos sakinius, kyla klausimas – iš kur tas turtas, jeigu tame pačiame nuosprendyje rašoma, kad kanapių augintojai jų nepardavinėjo?..
Tik faktai
Dar visai neseniai, prieš pusę amžiaus, kanapės buvo daug kur pasaulyje gausiai auginamos pramonei, maistui ir vaistams. Iš kanapių pluošto žmonės audė audinius, pynė virves, gamino popierių, taip pat kanapes valgė, jomis gydė vidinės ausies uždegimus, podagrą, sąnarių skausmus bei nudegimus, gyvulių vidurių užkietėjimus. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje žaliavo kanapių laukai.
Sovietų Sąjungoje geriausiems kanapių augintojams pagerbti buvo išleistas specialus garbės ženklas, o Maskvoje, Sąjunginiame parodų centre, 1954 metais pastatytame fontane „Tautų draugystė“ už moterų figūrų pavaizduoti auksiniai kanapių lapai.
Po Antrojo pasaulinio karo kvaišalų mėgėjai iš kanapių išmoko gaminti marihuaną. Ši psichotropinė medžiaga gaminama iš džiovintų kanapių lapų ir žiedų. Pagrindinis aktyvus cheminis elementas yra tetrahidrokanabinolis. Marihuana dažniausiai rūkoma, nors esama ir keleto kitų būdų.
Marihuana – dažniausiai vartojama nelegali svaiginamoji medžiaga. Tyrimais nustatyta, kad maždaug 4 proc. suaugusių žmonių visame pasaulyje pavartoja marihuaną nors kartą per metus, 0,6 proc. – kas dieną. Apie 20 proc. Europos Sąjungos gyventojų yra kada nors bandę vartoti kanapes.
Marihuanos vartojimas, laikymas ar pardavimas didžiojoje pasaulio dalyje tapo nelegalus XX amžiaus pradžioje. Nuo tada vienos šalys sugriežtino tvarką marihuanos atžvilgiu, o kitos draudimus susilpnino ar net visai panaikino.
Kanapės („žolė“) rūkomos ir hašišo pavidalo („hašas“, „šokoladas“). Tai įvairaus tamsumo rudos spalvos kieta masė iš supresuotų kanapėse esančių THC kristalų.
Lietuvoje kanapės taip pat atrado savo rinką. Gatvėje parduodamos marihuanos kaina yra 7–10 litų. Lietuvos nelegalioje narkotikų rinkoje visada buvo galima įsigyti vietinių ir atvežtinių kanapių.
Petras KURMELIS
