Vienas iš mitingo organizatorių A. Osadčis sako, kad renginyje žada apsilankyti politikė Aušrinė Armonaitė, muzikantas Jurgis Didžiulis, tikimasi, kad kalbą pasakys ir meras Remigijus Šimašius. Žiniomis dalinsis profesoriai, pedagogai, etnologai.
Ragina eiti Vokietijos keliu
A. Osadčis sako, kad šiuo metu kanapių vartojimo reglamentavimas Lietuvoje yra neadekvatus. „Tai labai svarbu žmonėms, kurie serga ir neturi galimybės rinktis. Be to, turime situaciją, kai dažniausiai baudžiame jaunąją kartą, kuri iš nežinojimo, neatsargumo ar romantikos bando tam tikras draudžiamas medžiagas. Už tai jų gali laukti tokia pat bausmė, kaip prievartautojų ir kitų sunkių nusikaltėlių – įkalinimas iki 2 metų. Tai irgi yra neadekvatu. Dėl to visa tai susikaupė ir pradėjo skaudėti. Mūsų pagrindinė žinutė – mes norime adekvataus požiūrio į augalą, remiantis tradicija ir mokslo įžvalgomis, pasaulio patirtimi. Siekiame dekriminalizuoti augalą ir įteisinti medicininį vartojimą“, – sako kanapių aktyvistas.
Šiemet medicininį kanapių vartojimą įteisino Vokietija. A. Osadčio teigimu, tai leis vokiečiams palengvinti daugybės ligonių likimą. „Vokiečiai jau pradeda naudoti kanapių ekstraktus labai plačiam ligų spektrui gydyti. Mokslas nurodo virš 160 simptomų bei diagnozių su kuriomis yra potencialas. Tai manau, kad vokiečiai bandys padėti labai įvariems ligoniams. Nuo vėžio iki artrito, epilepsijos, aterosklerozės, diabeto, alzhaimerio ir kitų ligų“, – sako pašnekovas.
Papasakojo apie pasveikusius
Kanapių aktyvistas sako savo akimis regėjęs ne vieną istoriją, kai kanapių produktų ar ekstraktų vartojimas padėjo sunkiai sergantiems ligoniams. „Man teko bendrauti su 82 metų vyru, kuris per 3 mėnesius išsigydė prostatos vėžį. Jam susitraukė auglys. Medikai buvo labai nustebę. Visa tai vyko Belgijoje. Taip pat esu sutikęs mergaitę, kuri pradėjusi naudoti kanapių ekstraktą, nustojo vartoti visus nuskausminamuosius. Tai buvo pirma savaitė per penkerius metus, kada ji galėjo gyventi be nuskausminamųjų. Ji serga reumatoidiniu artritu, šiuo metu gyvena Lietuvoje“, – pasakoja A. Osadčis.
Vyro teigimu, yra daug sunkiomis, skausmingomis ligomis sergančių tautiečių, kurie vyksta gydymo kanapių ekstraktais ieškoti į kitas šalis.
Ministras: „jei vaistas saugus, būtų keista neleisti“
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako nematantis problemos medicinoje vartoti tam tikras iš kanapių gaunamas medžiagas. „Kalbant apie kanapes neretai painiojamos kelios sąvokos. Viena, tai kanapių produktai, pavyzdžiu, aliejai. Kai kalbama apie medžiagas, paimamas iš kanapių – CBD, cannabidiolis ar tetrahidrokanabinolis atitinkamomis proporcijomis – dėl šių leidimo naudoti medicinoje nematau jokios problemos. Jei vaistas saugus, patvirtinta, kad jis gydo, turi realų efektą – būtų keista neleisti. Problema kyla, kai įsivaizduojama, kad visas problemas sprendžia rūkomos kanapės. Tai nėra gydymo produktas“, – sako ministras.
Ministras teigia, kad kasdienėje veikloje draudžiamų medžiagų vartojimas medicinoje nėra naujiena. Pavyzdžiui, morfinas yra draudžiamas, tačiau medicinoje kai kuriais atvejais naudojamas.
Pasisako už dekriminalizavimą, bet ne už legalizavimą
A. Veryga įspėja, kad kanapės sukelia priklausomybę, tam tikrų kognityvinių funkcijų pakenkimus, paveikia emocinį intelektą, kelia elgesio problemų, neigiamai veikia kvėpavimo organus. Tačiau ministras pasisako už kanapių vartojimo dekriminalizavimą. „Tai aš palaikyčiau, nes priklausomą žmogų reikia ne bausti, o gydyti. Kitas dalykas - rekreacinių (pramoginių) kanapių legalizavimas, kai iki tol buvusi narkotinė medžiaga braukiama iš draudžiamų sąrašo, tampa legali. Aš būčiau prieš šį variantą“, – sako ministras.
Kanapių vartojimą medicininiais tikslais ministras vadina ne prioritetiniu klausimu, nors ir neneigia, kad kažkada ateityje toks variantas gali būti svarstomas. „Kanapių legalizavimas netgi medicininiais tikslais nėra nei šios dienos, nei šių metų prioritetas. Tokie sprendimai turi būti priimami labai atsakingai, įvertinus galimas rizikas, užsienio šalių patirtį. Taip, kai kuriose Europos šalyse jos yra naudojamos medicininiais tikslais, tačiau Baltijos šalyse – ne. Tad pirmiausia būtina išanalizuoti situaciją, įvertinti rizikas. Be to, jei ateityje būtų nuspręsta jas legalizuoti medicininiais tikslais, turėtų būti sukurtas labai aiškus ir griežtas mechanizmas, kad nebūtų galimybės piktnaudžiauti“, – teigia A. Veryga.
