Tikėtina, kad po tūkstančių žuvusių ukrainiečių ir rusų kuriai nors pusei bus sunku atsisakyti paliaubų koncepcijos. Maskva bus spaudžiama parodyti, kad ji nėra kliūtis JAV prezidento Donaldo Trumpo tikslui – taikai beveik bet kokia kaina.
Tai siurrealistinė vieta, kurią Kremlius užima po trejus metus trukusios žiaurios agresijos ir menko viešo noro užbaigti karą, neskaitant pastarųjų dviejų mėnesių JAV ir Rusijos diplomatijos.
Siekdamas išlaikyti iliuziją, kad yra D. Trumpo partneris, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas greičiausiai sutiks su tam tikra taikos forma.
Tai gali būti ne skubios paliaubos, ir jis, kaip Rusija yra dariusi anksčiau, gali nuspręsti atidėti jų pradžią, kad pirmiausiai pasiektų karinius tikslus.
Kol kas pagrindinis Kremliaus vadovo tikslas – toliau primesti D. Trumpui įtarimus, kad Volodymyras Zelenskis yra kliūtis taikai.
Jei Maskva sutiktų, kariniai veiksmai sustotų mėnesiui
V. Putinas negali atsisakyti paliaubų, neprarasdamas fiktyvaus moralinio pranašumo. Tačiau karo baigtį lems tai, kas bus toliau arba per bet kokią karo veiksmų pertrauką.
Pirma, tai visiškos paliaubos visose fronto linijose visam mėnesiui. Tai yra labai didelis reikalavimas. Šimtus kilometrų abi pusės daugelį metų naudojo šarvuočius, paskui artileriją, vėliau dronus.
Tikimasi, kad per mėnesį visa tai staiga liausis – kad niekas nepradės šaudyti apimtas panikos ar norėdamas suvesti sąskaitas.
Dėl šios priežasties kai kurie Europos pareigūnai ir Ukraina iš pradžių siūlė iš dalies nutraukti ugnį ore, jūroje ir atakas prieš energetikos infrastruktūrą.
Jų argumentas buvo tas, kad tokiu būdu būtų galima lengviau stebėti kaip laikomasi paliaubų – pažeidimus būtų paprasčiau priskirti kuriai nors pusei.
Tačiau Džidoje šis argumentas buvo atmestas ir nuspręsta taikyti daug platesnio masto priemones. Jei Maskva sutiktų, viskas turėtų staiga sustoti mėnesiui.
Rusija naudosis dezinformacija
Praeityje Rusija puikiai naudojo dezinformaciją, todėl manoma, jog informacinę erdvę užpildys dirbtinio intelekto manipuliacijos, klaidingi pranešimai arba visiškai išgalvoti incidentai.
Pastarojo dešimtmečio įrodymai turėtų skatinti pesimizmą, o apgaulė sklido beveik vien į vieną pusę. 2014 m. Rusija įsiveržė į Krymą, bet apsimetė, kad to nepadarė.
2015 m. Rusija sutiko su paliaubomis ir pirmosiomis dienomis užėmė Ukrainos Debalcevės miestą.
Rusija sakė, kad 2022 m. nepradės plataus masto invazijos į Ukrainą, bet ją pradėjo. Iš pradžių Rusija teigė, kad nenaudoja kalinių fronto linijoje, bet dabar kai kurie jos kalėjimai yra beveik tušti.
V. Putinui reikia platesnės pergalės, kad pateisintų iki šiol patirtus nuostolius ir patenkintų savo perdėtą įsivaizdavimą apie grėsmę, kurią dabar jam kelia Vakarai.
Kaip apie Maskvą sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio: „Dabar kamuolys yra jų aikštelėje.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
