Lenkijoje mirė Barbara Piasecka Johnson – milijardų dolerių savininkė, filantropė ir meno kūrinių kolekcininkė. Jos biografija panaši į „amerikietiškos svajonės“ įsikūnijimą: buvusi kambarinė, ji tapo visame pasaulyje žinomos verslo imperijos paveldėtoja ir viena iš turtingiausių planetos moterų, rašo „lenta.ru“.
Barbara Piasecka gimė 1937 metais Stanevičių kaime tuometinės Lenkijos Rytuose - dabartinės Baltarusijos Gardino srities Didžiosios Berastavicos rajone. Jos tėvas buvo ūkininkas, o po Antrojo pasaulinio karo šeima persikėlė į Lenkijos vakarus ir įsikūrė Vroclave. Barbara studijavo Vroclavo universitete meno istoriją, paskui išvyko mokytis į Romą, o 1968 metais iš ten persikėlė į Jungtines Valstijas.
Graži, bet nelabai originali legenda apie milijonierę byloja, kad į Ameriką lenkė atvyko su šimtu dolerių ir beveik nemokėdama anglų kalbos. Netrukus Basia – būtent taip, mažybine vardo forma, ji paprastai buvo vadinama Amerikoje – susirado kambarinės darbą Niu Džersyje, Johno Sewardo Johnsono name. J. S. Johnsonas, vieno iš korporacijos „Johnson & Johnson“ įkūrėjų sūnus ir šios vaistų ir medicininės įrangos „imperijos“ paveldėtojas, tuo metu jau kokį pusmetį užėmė direktoriaus postą šeimos versle.
Lenkų „Pelenė“ pavergė senstelėjusio „princo“ širdį – šis buvo vyresnis už ją keturiasdešimt dvejais metais ir suspėjo bemaž trisdešimt metų pragyventi antrojoje santuokoje. Sewardas, kiek yra žinoma, turėjo silpnybę jaunesnėms moterims. Jam, tarp kitko, buvo primetamas romanas su keturiolikmete svaine. Maža to, vėliau, jau po magnato mirties, jo vyresnioji duktė pareiškė, kad tėvas ją tvirkino, kai jai buvo dar tik devyneri metukai. Gali būti, kad tai buvo paprasčiausias šmeižtas – aršios kovos dėl J. S. Johnsono palikimo dalis. Kambarinei Basiai, beje, toje kovoje buvo skirtas vienas iš pagrindinių vaidmenų.
Praėjus viso labo devyneriems mėnesiams nuo įsidarbinimo B. Piasecka paliko svetingus J. S. Johnsono namus ir išvyko mokytis į Niujorką. Pasak vieno šaltinio, Niujorko universitete Manhetene ji pradėjo studijuoti anglų kalbą, pasak kito – menotyrą. Su šiuo laikotarpiu susijusi dar viena graži legenda, kurią pati Barbara vėliau papasakojo žurnalistams. Ji papasakojo, kad jos pasiimti netikėtai atvažiavo Sewardo Johnsono asmeninis vairuotojas, kuris ją pristatė į boso būstinę Niu Džersyje. Ten pagyvenęs turtuolis prisipažino Basiai, kad ją myli, tuo ją nepaprastai nustebindamas. „Mes juk vargiai galėjome vienas su kitu susišnekėti“.
Kalbos barjeras sėkmingai buvo įveiktas, J. S. Johnsanas išnuomojo B. Piaseckai butą Manhetene ir pradėjo gyventi kartu su ja. 1971 metais 76 metų Sewardas išsiskyrė su žmona Ester ir vedė 34 metų Basią. Niekas iš šešių jaunikio vaikų – keturių iš pirmosios santuokos ir dviejų iš antrosios – vestuvių savo dalyvavimu nepagerbė.
Vėlesniais metais Sewardas, nuolankaudamas žmonai ir atsižvelgdamas į jos susidomėjimą menu, padėjo jai klojant pamatus dailės kūrinių kolekijai įsigyti. Tarp autorių, kurių drobes Johnsonai įsigijo, buvo Claude Monet, Pablo Picasso, Rembrandtas, Ticianas. Dar viena dovana Basiai buvo dvaras Niu Džersyje su Jurgiškojo stiliaus pastatu ir šimto keturiasdešimties akrų (57 hektarų) sklypu – jo vertė buvo maždaug nuo dvidešimties iki trisdešimties milijonų dolerių. Dvarą pavadino, sprendžiant iš visko, įžymiojo Levo Tolstojaus dvaro garbei, tik lenkiškai – Jasnaja Poliana.
Metai iš metų J. S. Johnsonas ne kartą keitė savo testamentą, kiekvieną kartą paskirdamas trečiajai žmonai vis didesnę palikimo dalį. Galutinis variantas buvo įformintas 1983 metų balandžio 14 dieną, o jau gegužės 23 dieną 87 metų magnatas mirė nuo prostatos vėžio. Kaip paaiškėjo, Sewardas paliko testamentu Basiai beveik visą savo turtą, kurio vertė buvo maždaug pusantro milijardo dolerių. Be kitko trečioji ponia Johnson gavo 18 milijonų šeimos korporacijos akcijų. Užtat visi velionio sūnūs ir dukterys, kaip ir jo įkurtas Harbor Branch okeanografijos institutas, liko be nieko.
J. S. Johnsono vaikai, kaip manyta, pasipiktino ir 1986 metais apskundė paskutiniąją tėvo valią teisme. Jie pabrėždavo, kad tai daro visai ne dėl pinigų, o dėl teisingumo atkūrimo. Ieškovai tvirtino, kad pamotė, talkinant jos advokatei Ninai Zagat, jėga privertė mirštantį J. S. Johnsoną pakeisti testamentą. Buvusi kambarinė neva moraliai ir net fiziškai žemino sutuoktinį ir gavo paskutinįjį jo parašą, kada senukas jau buvo suvaikėjęs ir neveiksnus.
Barbara Piasecka Johnson užprotestavo, sakydama, kad visus 12 santuokos metų buvo Sewardui gera žmona. „Man labai gaila, kad vaikai prikelia savo tėvą pajuokai, – apgailestavo našlė teismo proceso metu. – Jie buvo išbraukti iš testamento gerokai anksčiau, negu aš pirmą kartą atvažiavau į šalį“. Basia taip pat pareiškė, kad prieš daugelį metų iki mirties jos velionio vyro vaikai gavo iš jo kapitalo patikos fonduose. Be to, pagal B.Piaseckos versiją J. S. Johnsonas nenorėjo minėti savo palikuonių testamente, nes buvo nusivylęs jų godumu ir skandalingu elgesiu.
Civilinė byla truko keturis mėnesius, joje iš viso dalyvavo daugiau kaip 200 teisininkų, o teismo išlaidų suma siekė apie 17 milijonų dolerių. Kiekviena bylos šalis pateikė daugybę jos naudai liudijančių žmonių parodymų, bet verdikto nutarė nelaukti. Pagal neteisminio susitarimo sąlygas B. Piasecka Johnson gavo 350 milijonų ir Jasnaja Poliana, o likusi dalis buvo paskirstyta taip: viena turto dalis atiteko Sewardo vaikams ir Harbor Branch institutui, kita buvo skirta mokesčiams susimokėti ir teismo išlaidoms padengti. Rezultatas buvo tas, kad magnato vaikai iš tėvo paveldėjo tik apie 12 procentų turto.
Sėkmingai apgynusi savo teises į palikimą „Pelenė“ pavertė Jasnaja Poliana kantri klubu su golfo lauku ir persikėlė į Monaką, kur daugiausia užsiiminėjo labdaringa veikla ir meno kūrinių bei antikvarinių daiktų rinkimu. Kas dėl paveikslų, tai ypatingą susidomėjimą „Johnson & Johnson“ paveldėtoja skyrė barokinei dailei ir seniesiems meistrams. Drobės iš jos kolekcijos buvo eksponuojamos muziejuje Monake ir Varšuvos nacionaliniame muziejuje.
Pastarųjų metų naujienose figūravo du rekordiniai sandoriai, kuriuos sudarė B. Piasecka Johnson. 2004 metais ji pardavė Londono aukcione patį brangiausią pasaulyje baldą – Badmintono kabinetą. Pirkėjas, Lichtenšteino kunigaikštis Hansas Adamas II už šią XVIII amžiaus komodą sumokėjo 36,7 milijono dolerių. Dar vienas rekordas buvo pasiektas 2009 metais, kada Barbara gavo 32,9 mln. dolerių už Rembrandto paveikslą „Vyro portretas“. Paveikslą įsigijo amerikietis lošimų magnatas Steve`as Wynnas.
Labdarybės projektais užsiiminėjo Barbaros Piaseckos Johnson fondas, kuris bazuojasi Niu Džersyje. Kaip rodo paskutinieji duomenys, šio fondo aktyvai sudarė beveik du milijonus dolerių; žinoma, kad nemaža dalis šių lėšų gauta iš meno kūrinių pardavimo. Ypač į akis krintantis fondo išlaidų straipsnis buvo pagalba autizmu segantiems vaikams ir jaunimui. Tarp kitko, B. Piasecka Johnson aktyviai rėmė organizaciją „Art for Autism“ ir įsteigė Vaiko raidos institutą, kuris užsiima autizmu sergančių vaikų ir jų šeimų rėmimu, o taip pat atlieka tyrimus ir rengia šios srities specialistus.
Mokyklą autizmu sergantiems vaikams B. Piasecka Johnson atidarė ir tėvynėje – Gdanske. Ji apskritai nepamiršdavo Lenkijos ir vykdė tiek humanitarines programas šalyje, tiek rėmė lenkų studentus JAV. Pati garsiausia B. Piaseckos iniciatyva Lenkijoje, beje, buvo kiek kitokio pobūdžio. 1990 metais J. Sewardo Johnsono našlė, anksčiau nežinoma tautiečiams, pareiškė apie ketinimą paaukoti šimtą milijonų dolerių Gdansko laivų statyklos rekonstrukcijai. Ši laivų statykla – profsąjungos „Solidarumas“ lopšys. Vadovaujama Lecho Valensos profsąjunga priešinosi komunistiniam režimui. Idėjos įgyvendinti taip ir nepavyko, tačiau daugelis lenkų tėvynainei pajuto didelę simpatiją.
Būtent Lenkijoje, o ne prašmatniame Monake B. Piaseckaja Johnson baigė savo gyvenimo kelią. Ji mirė Vroclave pirmadienį, balandžio 1 dieną. Kaip žurnalistams sakė jos giminaičiai, Barbara ilgai sirgo sunkia liga. Ji bus laidojama balandžio 15 dieną – ten pat, Vroclave, kur ji praleido savo vaikystę.
B. Piaseckos Johnson kapitalas jai našlaujant gerokai padidėjo. „Forbes“ duomenimis kovo mėnesį jos aktyvai sudarė 3,6 milijardo dolerių, ji užėmė 376 vietą pasaulio milijonierių sąraše ir 42 vietą turtingiausių moterų sąraše. Kaip „Pelenė“ paskirstė jai atitekusį turtą kol kas nieko nežinoma.
