Rinkimus laimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), atrodo, nuskurs. Joje nebebus keisto frakcijos nario - iškilaus teisininko Kęstučio Čilinsko. Dar labiau jo pasiges visi konservatorių politikos oponentai.
Formaliai taip ir likęs greta partijos (sako, kad kažko nepasidalijo su konservatorių Alytaus skyriaus pirmininku), K.Čilinskas ne kartą ir ne du buvo tuo asmeniu, kuris paskutinis, kai TS-LKD jau buvo pavykę įtikinti oponentus arba situacija buvo neaiški, pasireiškė visiškai priešingai, nei balsavo ir kalbėjo frakcija.
Pamenate batalijas dėl Šeimos politikos koncepcijos? Ją rengęs ir „stūmęs“ konservatorių sparnas, jei analizuotume balsavimo vienmandatėse apygardose rezultatus, sėkmingiausiai mobilizavo konservatorių rinkėją. Kai nepadėjo riksmai tų piktų parlamentarių, kurioms pats žodis „šeima“ sutrikdo virškinimą ir krikdo nervų sistemą, agituoti „prieš“ nuo suolelio pakilo „šalia konservatorių“ frakcijos viduje įsitaisęs teisininkas. Ką darysi - TS-LKD - kol kas ne kompartija, mandatas laisvas, koncepcija gal ir tobulintina. Smulkmena.
Lygių galimybių įstatymas. Kai frakcijos kolegoms, regis, jau buvo pavykę įtikinti parlamento daugumą, kad „diskriminavimo dėl socialinės padėties“ sąvoka yra beveik metafizinė ir tinkama rėkavimui nuo statinės, o ne įstatymo raidei, - vėl pasirodė K.Čilinskas ir neva apgynė Konstituciją.
Nesu konservatorius. Jei partijai tinka teisininkai, kurie, užuot prisidėję prie atitinkamų projektų rengimo ir nušlifavimo, reguliariai žlugdo jos iniciatyvas paskutiniu momentu - ką gi. Ne mano reikalas.
Bėda ta, kad, be K.Čilinsko, prisiėmusio sau paskutiniojo teisinio cerberio Seime vaidmenį, nuliūs ir nuskurs dar kai kas. Ne konservatoriai, ne dešinieji, net ne kairieji. Jo labai pasiges „jedinstveninkai“, Vytautas Petkevičius, buvę stribai ir kagėbistai, dabartiniai Lietuvos nepriklausomybės priešai ir tie, kam „sąjūdistai“ yra „fašistai“. Tie, kam partizanai yra banditai, o sovietų armija - „išvaduotoja, išgelbėjusi nuo Antano Smetonos tironijos“.
Svarstant Baudžiamojo kodekso pataisas, turėjusias padaryti galą nebaudžiamam sovietinio genocido neigimui bei aukštinimui, dėl stalinizmo prilyginimo nacizmui, jo aukoms į veidą spjauti vėl padėjo ne kas kitas, o K.Čilinskas.
Nemažai prisidėjęs, kad įstatymas nebūtų priimtas, neetatinis konservatorius siūlė projektą tobulinti. „Čia labai arti tokio politinio persekiojimo, kad mes turėsime politinių nusikaltėlių. Bus galima traukti baudžiamojon atsakomybėn už nuomonę, mintį“, - kalbėjo K.Čilinskas. Iki tol jis, be abejo, neregėjo projekto akyse, nes jį juk rengė, su įvairiausiomis institucijomis ir net politiniais oponentais suderino ir iki priėmimo stadijos atvedė ta pati TS-LKD frakcija. Bet gal tikrai - stovime prie diktatūros slenksčio ir baisu pagalvoti, kas bus, kai Seime nebeliks K.Čilinsko?
Nežinau, kuo jis dabar užsiims - turbūt toliau advokataus, bet siūlau pagalvoti apie tarptautinę kovotojo už laisves karjerą. Štai tik keletas baisią diktatūrą ir priespaudą įsivedusių šalių ir jų praktikų.
Austrija. 1947 metais priimtas konstitucinis Uždraudimo įstatymas (Verbotsgesetz), kuriuo buvo uždrausta nacių partija ir reglamentuotas denacifikacijos procesas, 1992 metais buvo papildytas 3h straipsniu, numačiusiu laisvės atėmimo nuo 1 iki 10 metų bausmę tiems, kurie spaudiniuose, per radiją ar kitas žiniasklaidos priemones arba kitu viešu daugeliui žmonių prieinamu būdu neigia, šiurkščiai menkina, pritaria ar teisina nacių vykdytą genocidą ar kitus nacių nusikaltimus žmoniškumui.
Belgija. Holokausto neigimo įstatymas (1995 03 23) draudžia „viešai neigti, menkinti, teisinti, pritarti genocidui, kurį vykdė Vokietijos nacionalsocialistų režimas Antrojo pasaulinio karo metu“. Už įstatymo pažeidimą baudžiama įkalinimu nuo 8 dienų iki 1 metų ir baudomis iki 2500 eurų. Pakartotinai nusižengus, kaltajam gali būti apribotos tam tikros pilietinės teisės laikotarpiui nuo 5 iki 10 metų.
Čekija. Baudžiamajame kodekse yra trys straipsniai, susiję su nacių ar komunistų nusikaltimų neigimu ar parama jiems. Už viešą nacių ar komunistų vykdyto genocido ar kitų jų nusikaltimų neigimą, abejojimą, pritarimą ar teisinimą 261a str. numato laisvės atėmimo bausmę nuo 6 mėn. iki 3 metų.
Estija. Baudžiamajame kodekse nurodyta, kad sąmoningas gadinimas ar slėpimas dokumentų, kurie susiję su nusikaltimais žmoniškumui ar su karo nusikaltimais yra baudžiamas įkalinimu iki 3 metų. Oficialus asmuo (tarnautojas) už tokius veiksmus baudžiamas įkalinimu iki 5 metų. Už tokių nusikaltimų neigimą baudžiamoji atsakomybė nėra numatyta.
Ispanija. Baudžiamojo kodekso 607 str. 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė - laisvės atėmimas nuo vienų iki dvejų metų tiems, kas bet kokiomis priemonėmis platina idėjas ar doktrinas, kurios neigia ar pateisina genocido nusikaltimus.
Lenkija. 1998 metų įstatymo dėl Tautos atminties instituto - lenkų tautai padarytų nusikaltimų persekiojimo komisijos (Ustawa z dnia 18 grudnia 1998 roku o Instytucie Pamięci Narodowej - Komisji cigania Zbrodni przeciwko Narodowi Polskiemu) 55 str. numato baudą arba laisvės atėmimą iki 3 metų tiems, kurie viešai ir priešingai faktams neigia įstatymo 1 str. išvardytus nusikaltimus; apie priimtą nuosprendį informuojama visuomenė. Įstatymo 1 str. apibrėžia prieš lenkus ir kitų tautybių Lenkijos gyventojus nuo 1939 metų rugsėjo 1 d. iki 1990 metų liepos 31 d. padarytus nusikaltimus: tai nacių ir komunistų nusikaltimai, kiti nusikaltimai taikai ir žmoniškumui ar karo nusikaltimai; kitos politinės represijos ir valstybės saugumo organų veiksmai.
Nyderlandai, Vokietija, Prancūzija ir kitos šalys turi savus variantus. Imkite juos ir skaitykite. Važiuokite ir kovokite prieš šiuos „antidemokratinius“ režimus. Juk jau šiaip ar taip - ne tik tyčiojatės iš visų, ką nužudė, kankino ir apiplėšė sovietai. Dar kaišote pagalius į ratus ir dabartinei šalies užsienio politikai, kurios viena iš krypčių - pasiekti, kad tarp stalinizmo ir nacizmo pasaulyje būtų dedamas lygybės ženklas. Sėkmės ir atia.
