Krašto apsaugos ministerija susiduria su sunkumais, kaip susimokėti tiekėjams už įsigyjamą ginkluotę ir karinę techniką bei sprendžia galvosūkį kaip tai padaryti.
KAM sekretorius Arturas Plokšto BNS sakė, kad nėra abejonių jog visose didelių įsigijimų sutartyse reikės grįžti prie derybų su tiekėjais, nes didelė 2009 metais ministerijai numatyto biudžeto pinigų dalis „eina į jau pasirašytas sutartis“.
„Kadangi biudžetas yra šių metų, o jį reikia mažinti, mes negalime sumažinti įsigyjamų daiktų kiekio tik bandyti tartis su partneriais kaip nors kitaip išdėstyti laike. Ir čia susiduriame su dideliais sunkumais. (...) Mes priėmėme sprendimą atnaujinti derybas su visais tiekėjais. Visų pirma todėl, kad visi būtų vienodose sąlygose. Kad nebūtų situacijos, kad viena įmonė ar didelis tiekėjas pasijus favoritas, o kiti sakys, kad „ant mūsų norima išjoti“. O derybų rezultatams įtakos turi ir mūsų tiekėjų padėtis, nes krizė yra visur“, - kalbėjo A.Plokšto.
Pasak jo, mokėjimų terminai jau buvo perkelti į metų pabaigą, tačiau laukia dar vienas etapas, kuriame „kalbėsime, kiek galima, apie mokėjimų perkėlimą į kitus metus“. Konkrečios mokėjimų sumos, kurią KAM norėtų perkelti į 2010 metus A.Plokšto negalėjo įvardyti, tačiau pripažino, kad šiems metams skirtų lėšų neužtenka.
„Šiemet lėšų tiek, kiek buvo metų pradžioje numatyta, tam kad šiemet išsisuktume, tikrai jau nėra. Kalba eina apie dešimtis milijonų, kurie turėtų pereiti į kitus metus. Visų pirma bus derybos su Finansų ministerija dėl to, kokias ribas mes turėsime, o paskui bus derybos su pagrindiniais tiekėjais. Juos (pagrindinius įsigijimus - BNS) galima išvardinti, tai yra šautuvai, patruliniai laivai, transportiniai lėktuvai, sunkvežimiai bei minų paieškos ir išminavimo laivai“, - dėstė A.Plokšto.
KAM sekretoriaus teigimu, iki penktadienio ministerijoje bus atlikti tikslūs skaičiavimai, „kaip mes apskritai atrodysime“, o tuomet turint visus duomenis bus kreiptasi į Finansų ministeriją. Jis pažymėjo, kad mažinant finansavimą nėra apsiribojama karinės technikos įsigijimais.
„Mes labai rimtai svarstome mūsų atstovavimą užsienyje, kadangi tai tikrai labai brangiai kainuoja. Personalo dalyje reikės peržiūrėti visą struktūrą ir pažiūrėti, kur galima sutaupyti. Kalbama, ką daryti su naujų karių priėmimu. Vakar apvažiavau statybas, kurias mes vykdome, jų yra nedaug, bet matosi, kad jų finansavimą reikės sumažinti kone perpus. Visa suma, kurią reikia sutaupyti, yra paskirstyta per įvairias sritis“, - vardijo A.Plokšto.
Jis taip priminė, kad kariuomenė „turi egzistuoti“ ir yra būtina pirkti „neišvengiamus dalykus“.
„Maisto produktus, naftos produktus, padangas, medicinos prekes mes vis tiek turime pirkti. Mes privalome, nes žmonės turi turėti normalias sąlygas. Ir kai mes pažiūrime į tai, ką mes būtinai turime pirkti, gaunasi, kad šiemet mes neturime jokios išeities kaip tik grįžti prie anksčiau pasirašytų susitarimų“, - sakė KAM sekretorius.
Taip pat, pasak jo, prisideda tai, kad yra ruošiamasi Lietuvos vadovaujamo trišalio Baltijos bataliono budėjimui NATO greitojo reagavimo pajėgose ir visų Aljanso užduočių vykdymui bet kurioje pasaulio vietoje. Pusmečio trukmės budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgų 14-oje pamainoje bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos Baltijos batalionas pradės 2010 metų sausį.
„Ten yra labai konkrečios sąlygos, kaip turi atrodyti dalinys, kuris atsistos į budėjimą. Reikia vykdyti tam tikrus pirkimus, kad kariai turėtų viską, kas yra privaloma“, - aiškino A.Plokšto.
Suomijos žiniasklaidoje šią savaitę pasirodė pranešimai, esą Lietuvos Vyriausybė pranešė Suomijos bendrovei „Sisu Auto“, jog negalės sumokėti už anksčiau užsakytus daugiafunkcinius kariuomenei skirtus sunkvežimius „SISU“. Tačiau Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus tai paneigė.
V.Tutkus tvirtino kad jokių sprendimų dėl sutarties su „Sisu Auto“ nėra priimta, tačiau pripažino, kad su su Suomijos bendrove „vyko konsultacijos dėl galimybės atidėti mokėjimo terminus“.
Švedų kalba leidžiamo Suomijos dienraščio „Hufvudstadsbladet“ publikacijoje „Sisu Auto“ vykdantysis direktorius Olofas Eleniusas, teigia, kad šiuo metu pretenzijų dėl vėluojančių mokėjimų Lietuvai neturi, tačiau ateitis, pasak jo, kelia susirūpinimą.
O.Eleniuso teigimu, esama galimybės, kad Lietuva už sunkvežimius sumokės pagal susitarimą, tačiau ši galimybė yra labai nedidelė. „Krašto apsaugos sistemos biudžetas sumažintas, todėl nežinome, ar mums bus sumokėta laiku“, - sakė „Sisu Auto“ vadovas.
2009-aisiais metais KAM skiriama 168,7 mln. litų mažiau nei buvo planuota anksčiau ir 114,7 mln. litų mažiau, palyginti su 2008 metų asignavimais. Gynybos biudžetą sudaro 1,163 mlrd. litų, arba 1,01 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Iš viso 2009-aisiais metais, palyginti su 2008-aisiais, ministerija 25,1 mln. litų, arba 8,6 proc., sumažino asignavimus sandoriams (t.y. ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimo ir investiciniams projektams). Mažėjant gynybos biudžetui, KAM 2009-ųjų metų asignavimai išlaidoms, palyginti su 2008 metais, sumažėjo 89,6 mln. litų.
