„Delfinams reikia sugrąžinti laisvę“. Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo atstovai numanė vieną dieną sulauksiantys tokio raginimo iš gyvūnų teisių gynėjų. Tačiau nesitikėjo jo išgirsti būtent dabar, kai paramos akcijų būdu buvo pradėtos rinkti lėšos delfinų gyvenimo sąlygoms gerinti, o dėl rekreacinio centro Kopgalyje perspektyvų vyksta įnirtingos diskusijos.
Viešai išplatintą pranešimą pasirašiusios šešios Lietuvos gamtosaugos organizacijos teigia norinčios atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad pozityvus požiūris į nelaisvėje laikomus delfinus ir džiaugsmas stebint jų pasirodymus nesąs vienintelė pozicija.
Aktyvistai akcentuoja, kad teigiamą žmonių nuomonę dažnai lemia nepakankamas informuotumas apie gyvūnų gyvenimo aplinkybes.
Tačiau Jūrų muziejaus delfinariumo atstovai įžvelgia čia ne tik žaliųjų idėjų sklaidą, bet ir norą susilpninti delfinariumo poziciją ginče dėl Kopgalio teritorijos likimo.
Vadovaujantis jos detaliuoju planu, čia turėtų įsikurti pramogų, poilsio ir sveikatinimo parkas su delfinų terapijos centru. Jam norima pritaikyti ir Kopgalyje esantį seną baseiną. Tiek planą, tiek centro projektą palaimino Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.
Tuo metu Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos bei Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Žuvininkystės tyrimų laboratorijos, kuriai priklauso Kopgalio teritorijoje esantys adminstraciniai pastatai ir minėtasis baseinas, esantys kitokie - čia planuojama kurti jūrinės akvakultūros centrą ir veisti menkes.
Mažinti, kol išnyks
Žalieji teigia, esą triukšmingos akcijos renkant lėšas delfinų labui bei ambicingi planai kurti rekreacijos ir delfinų terapijos centrą keliantys nerimą.
Parengtame pranešime jie išdėstė argumentus, kodėl delfinariumo pasaulis nėra toks žavus, kaip gali pasirodyti žiūrovui. Anot gyvūnų teisių gynėjų, nelaisvėje gyvenantys delfinai patiria elgesio sutrikimų, stresą; ribojama jų judėjimo laisvė, jie negali medžioti.
Delfinų terapijos veiksmingumas nėra įrodytas, o delfinų pasirodymas nėra jų natūralaus elgesio pavyzdys, bet dresūros rezultatas. Tad gyvūnų laikymas uždaroje erdvėje ir šou rengimas, gamtosaugininkų nuomone, nėra sveikintinas dalykas.
Anot Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininko, veterinarijos gydytojo Beno Noreikio, jie neragina paleisti visus delfinariume gyvenančius delfinus į laisvę. „Pamokyti tokį gyvūną išlikti laukinėje gamtoje - sudėtingas, kartais neįmanomas dalykas. Čia gyvenantys delfinai turi baigti savo gyvenimą šiomis, jiems įprastomis sąlygomis. Tačiau jie neturi būti gaudomi ir veisiami. Esu už tai, kad nelaisvėje laikomų gyvūnų skaičius būtų tolydžio mažinamas“, - mano pokalbininkas.
Jo teigimu, kuo toliau, tuo atsakingiau į šiuos dalykus žvelgiama Europos Sąjungoje. Esą zoologijos sodams keliami vis didesni kokybės reikalavimai, įpareigojantys užtikrinti gyvūnų gerovę ir turtinti jų gyvenamąją aplinką. Austrija pažengė dar toliau - šioje šalyje laukinių gyvūnų naudojimas cirke uždraustas. Didžiojoje Britanijoje bei Airijoje delfinariumai uždaryti dar praėjusio dešimtmečio pradžioje.
B. Noreikio teigimu, zoologijos sodus eilinis žmogus aplanko triskart per gyvenimą: pirmąkart - kai pats yra vaikas, antrą - atsiveda savo vaikų, trečią - atlydi anūkus. „Vardan to apgyvendinti įvairiausių rūšių gyvūnus, kilusius iš skirtingų geografinių platumų, vienoje vietoje - per didelė prabanga. Domėtis rūšių įvairove galima Tado Ivanausko zoologijos muziejuje“, - mano jis.
Jūrų muziejus delfinariumas puoselėjo planus Žuvininkystės tyrimų laboratorijos baseine įkurdinti delfinus. Tačiau laboratorija neketina perleisti objekto, su kuriuo sieja savus sumanymus
Trūko opozicijos
B. Noreikis sutinka, kad nemažai daliai žmonių tokie pareiškimai gali pasirodyti radikalūs. „Tačiau viena iš mūsų užduočių - šviesti visuomenę. Koncertai su lėšų rinkimu turi turėti opoziciją. Tik šitaip galime tikėtis, kad žmonių požiūris ilgainiui keisis ir, gyvenant kitai ar dar kitai jų kartai, zoologijos sodai bei delfinariumai taps istorija, - sakė B. Noreikis. - Galima apeliuoti į tai, kad vaikų, senelių, neįgaliųjų gerovė yra svarbiau nei rūpinimasis gyvūnais, kuriuos neva reikia išlaisvinti. Tačiau kultūra yra kompleksinis reiškinys. Anot indų visuomenės veikėjo Mahatmos Gandžio, būtent žmogaus elgesys su gyvūnais iliustruoja tautos didybę ir jos moralės lygį.“
Iniciatyvinės grupės „Gerbk gyvūnų teises“ atstovė, 23-ejų Vilniaus dailės akademijos absolventė Ieva Vaivaraitė sako, kad iki šiol delfinariumas nuolat buvo pristatomas kaip Lietuvos pasididžiavimas ir dėl jo reikalingumo nekilo jokių diskusijų, o jos esą būtinos.
„Jokių konkrečių veiksmų mes neplanuojame. Nevyriausybinės organizacijos negali padaryti perversmo, jis įmanomas tik pasikeitus visuomenės pozicijai. Tad mes privalome teikti visapusišką informaciją“, - sakė mergina.
I. Vaivaraitė nurodė, kad dėl gyvūnų labo kovojančius aktyvistus galima skaidyti į dvi grupes. „Gyvūnų gerovės organizacijų požiūriu, nelaisvėje esančių gyvūnų gyvenimo sąlygos turi būti nuolat gerinamos. Gyvūnų teisių gynėjai pasisako už tai, kad apskritai būtų užkirstas kelias gyvūnų išnaudojimui. Mes atstovaujame antrajai grupei“, - sakė mergina.
Atviri diskusijai
Lietuvos jūrų muziejaus ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Nikos Puteikienės teigimu, kadangi Vakaruose tokia žaliųjų pozicija seniai egzistuoja, buvo galima tikėtis, kad anksčiau ar vėliau ji bus išsakyta ir Lietuvoje.
„Tačiau tapatindami delfinariumą su pramogų verslu, žalieji pamiršta jo atliekamą edukacinę funkciją. Mes reguliariai kviečiame Klaipėdos ekologinio klubo „Žvejonė“ atstovus į savo renginius, bet bendradarbiavimas netampa sistemiškas. Esame atviri diskusijai, bendravimui su kitų nuomonių šalininkais. Bet jokių oficialių pareiškimų iš gyvūnų teisių gynėjų kol kas nesulaukėme“, - sakė N. Puteikienė.
Anot pokalbininkės, kalbėti apie delfinų gaudymą Klaipėdos delfinariumo atžvilgiu - neteisinga. 1993-aisiais trys delfinai - patinas ir dvi patelės - į Klaipėdą buvo atgabenti iš Sevastopolio, kur veikė speciali sovietų karinė bazė. Iki 1987 m. jūrų žinduoliai čia buvo mokomi dalyvauti karinėse operacijose. Iširus Sovietų sąjungai, delfinų padalinys buvo performuotas.
Anot N. Puteikienės, kastruoti gyvūnus, kad jie nesiveistų, yra nehumaniška. Gyvendami delfinariume, trys delfinai atsivedė penkis delfinukus, kurie gyvena kartu su tėvais, jau įkopusiais į ketvirtą dešimtį - delfinų gyvenimo trukmės požiūriu, jie esantys ilgaamžiai.
„Kalbėdami apie delfinų pasirodymus, nevartojame žodžio „dresūra“. Gyvūnai treniruojami, bet jie nemokomi kartoti dalykų, kurių neatlieka natūraliomis sąlygomis. Delfinai gali atlikti tai, ko prašo žmogus, vien iš prieraišumo, švelnumo jam“, - tvirtino delfinariumo atstovė.
Terapija - populiari
Gyvūnų teisių gynėjų teigimu, delfinariumas kaip koziriu dangstosi delfinų terapija, tačiau mokslas jos veiksmingumo nėra įrodęs.
Nepaisant to, N. Puteikienės teigimu, nuo 2001 m., kai delfinariume pradėti rengti šie užsiėmimai, susidomėjimas jais neslopsta. Ilgainiui išankstinės registracijos eilę teko sustabdyti.
Šių metų balandį vėl paskelbus registracijos mėnesį, per keturias savaites sulaukta paraiškų dėl 300 vaikų, turinčių sveikatos sutrikimų, dalyvavimo užsiėmimuose. „Šios eilės pakaks visiems šešeriems metams, nes per sezoną terapijos užsiėmimuose dalyvauja 50 vaikų - daugiau neįmanoma“, - nuogąstavo pokalbininkė.
Vieno 30 minučių trunkančio terapinio seanso, kurie rengiami nuo spalio vidurio iki gegužės vidurio, kaina - 200-400 litų. Didesnę kainą moka užsieniečiai.
Delfinariumo lankytojams siūlomi ir pramoginiai užsiėmimai, kurių kaina - 400 litų už 30 minučių. Čia eilės nesusidaro, ir jie rengiami visus metus. Pasak N. Puteikienės, norinčiųjų pakloti nemažą sumą už galimybę pabendrauti su delfinais atsiranda - per mėnesį surengiama apie keturis tokius užsiėmimus.
Pokalbininkės teigimu, be tokio pobūdžio veiklos delfinariumui išsiversti būtų sunku - iš valstybės biudžeto gaunamų lėšų pakanka daugiausia darbuotojų algoms išmokėti. Papildomų pinigų biudžetinė įstaiga užsidirba iš pasirodymų, delfinų terapijos, projektinės veiklos.
Pokalbininkės teigimu, praėjusią savaitę surengtą paramos delfinams rinkimo akciją, kurios metu vyko televizijos transliuotas koncertas, organizuoti pasiūlė delfinariumo rėmėjai. „Negalėjome atsisakyti pagalbos“, - argumentavo N. Puteikienė.
Baseinas - ne delfinams
„Keista, kad žalieji susirūpino delfinais būtent dabar. Baiminuosi, ar tik aktyvistai nėra tapę kažkieno įrankiu. Buvusiame žuvininkystės tyrimų baseine Kopgalyje, kurį numatėme kaip rekreacijos centro dalį, planuojama veisti menkes. Galbūt prisidengus žaliųjų vėliava norima įgyvendinti šį sumanymą?“ - svarstė N. Puteikienė.
Jos teigimu, seniai brandintas rekreacijos centro projektas buvo pateiktas viešam svarstymui ir nesulaukė jokių pretenzijų. Vadovaujantis projektu, iki 2013 m. Kopgalyje duris atvertų poilsio bei pramogų kompleksas, kuriame veiktų delfinų terapijos centras. Per sezoną centro užsiėmimuose galėtų dalyvauti nebe 50, kaip dabar, o 100 vaikų. Vėliau būtų planuojama tolesnė centro plėtra - viešbučių, kavinių atsiradimas.
Žuvininkystės tyrimų laboratorijos baseiną, kurio ilgis siekia 200 m, delfinariumo atstovai norėtų paversti erdve delfinams po atviru dangumi.
Tačiau laboratorijos direktorius Šarūnas Toliušis mano, jog kalbėdami apie šiuos planus, muziejaus atstovai elgiasi nekorektiškai. „Baseinas priklauso mūsų laboratorijai, o teritorija, kurioje yra mūsų pastatai, - valstybei. Apie baseino perdavimą muziejui niekada nekalbėjome“, - tikino pokalbininkas.
Jo teigimu, nekreipiant dėmesio į kalbas, abu projektai - tiek akvakultūros, tiek delfinų terapijos centro - gali būti sėkmingai įgyvendinti kiekvienas savo teritorijoje, nes abiem pakanka vietos. O įkurdinti Kopgalyje dar ir viešbučius su kavinėmis, pokalbininko nuomone, esąs per didelis užmojis.
Š. Toliušio teigimu, nuo kitų metų laboratorija, kuri tapo Integruoto mokslo, studijų ir verslo slėnio jūrinio sektoriaus plėtrai nare, pradės gauti valstybės asignavimus, kurių bendra suma - 5 mln. litų.
„Nuo 1984 m. baseinas, du dešimtmečius tarnavęs laboratorijos reikmėms, nebebuvo naudojamas, kadangi audra sulaužė vandens tiekimo sistema. Taigi dabar ją atnaujinsime, sutvarkysime baseiną, o po kiek laiko čia įsteigsime žuvivaisos centrą - toks pat projektas šiuo metu pradedamas įgyvendinti Rostoke, Vokietijoje, tad prieš imdamiesi savo projekto, norime pamatyti, kaip pavyks vokiečiams“, - aiškino pokalbininkas.
Valerija LEBEDEVA