Ar išdrįs Šiaulių universiteto dėstytojų ir darbuotojų etikos kodekso priežiūros komisija pasikviesti į posėdį rektorių Vidą Laurušką ir išsiaiškinti kuri tiesa – tikroji?
Profesorius Arkadijus Kiseliovas Šiaulių universiteto dėstytojų ir darbuotojų etikos kodekso priežiūros komisijai sausio 17-ąją pateikė prašymą išaiškinti, kam rektorius Vidas Lauruška apie Danutės Kiseliovos darbą sakė tiesą – teismui ar švietimo ir mokslo ministrui – ir įvertinti rektoriaus elgesį.
Kol kas etikos kodekso priežiūros komisija šio A. Kiseliovo prašymo nei svarstė, nei atmetė, nes situacija pikantiška: rektoriaus teikimu Senato sudaryta komisija turi svarstyti... rektoriaus etiškumą.
Pirmoji rektoriaus tiesa – teismui
2009 metais dėstytoja universitete dirbusi Danutė Kiseliova kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl tų pačių metų gegužės 22-osios universiteto rektoriaus įsakymu nutrauktos darbo sutarties pripažinimo neteisėta ir darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.
Dėstytoja teismą bandė įtikinti, kad iš darbo buvo atleista tada, kai gydėsi ligoninėje. Be to, moteris siekė įrodyti, kad universitetas jai, docentei, nesumokėjo už visus atliktus darbus – pagrindinius ir papildomus.
Danutės Kiseliovos vyro – universiteto profesoriaus Arkadijaus Kiseliovo – nuomone, ši civilinė byla buvo pralaimėta, nes Šiaulių miesto apylinkės teismas neišsireikalavo iš universiteto visų reikalingų dokumentų apie jo žmonos Danutės darbo krūvį ir užmokestį. Profesorius aiškino, kad patys šių dokumentų kopijų negalėjo gauti dėl Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatų, o universiteto rektorius teismui tvirtino, kad su D. Kiseliova visiškai atsiskaityta ir kad jai nebuvo skirta jokio papildomo darbo, už kurį reikėtų sumokėti.
Rektoriaus atsakyme teismui taip ir parašyta: „<...> bet kokie Ieškovės aiškinimai apie kažkokį papildomą krūvį ir papildomas darbo valandas yra visiškai nepagrįsti“.
Tuo papildomu darbu, kurio, anot rektoriaus, nebuvo, Danutė Kiseliova teisme įvardijo dviejų kreditų apimties modulio „Dalyko mokymosi technologijos“ dėstymą ir NDP studentų grupės konsultavimą bei egzaminavimą.
Antroji tiesa – ministerijai
Taigi, Danutė Kiseliova, žymiausia Lietuvoje pradinių klasių matematikos didaktikos specialistė, dešimčių mokslinių publikacijų, mokymo priemonių, vadovėlių autorė, nuo 2009-ųjų dirba, kuria namie, o jos interesams atstovauja profesorius Arkadijus Kiseliovas.
„Kodėl aš įgaliotas? Žinote, kaip jaučiasi žmogus, kai yra sužlugdytas, sutryptas, pažemintas?“, – aiškina situaciją A. Kiseliovas. – Taip ir jaučiasi Danutė, atidavusi mokslui visą savo gyvenimą. Ir ji neturi sveikatos. Aš gal daugiau grūdintas, todėl tikrai nesitrauksiu iki galo“.
Ir profesorius tikrai nesitraukė – per Švietimo ir mokslo ministeriją praėjusių metų gruodį išsireikalavo Šiaulių universiteto rektoriaus atsakymą ar buvo tas papildomas D. Kiseliovos darbas.
Ministerijai rektorius Vidas Lauruška pasirašė raštą, kur juodu ant balto parašyta: pasirenkamasis dalykas vis dėlto buvo, o už jo koordinavimą buvo atsakinga docentė D. Kiseliova, kuri studentus ir egzaminavo.
Kur tiesa – galvosūkis Etikos komisijai
Tad kyla klausimas, kam rektorius sakė tiesą: teismui 2009 metais ar ministerijai 2011 metais?
Arba dėstytojams be rektoriaus žinios leidžiama savavališkai dėstyti ir egzaminuoti, o keturiolika studentų bakalaurų diplomus gavo neteisėtai, arba universiteto administracijai leidžiama išnaudoti dėstytojus, tai yra, jiems nemokėti už atliktą darbą.
Tam, kad išsiaiškintų, kam rektorius sakė netiesą – teismui ar ministerijai, Arkadijus Kiseliovas kreipėsi į Šiaulių universiteto dėstytojų ir darbuotojų etikos kodekso priežiūros komisiją prašydamas įvertinti neadekvatų rektoriaus elgesį.
Kreipėsi profesorius ne į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, o į Šiaulių universiteto etikos kodekso priežiūros komisiją, nes vis nepraranda vilties, kad dar įmanoma išspręsti tokius klausimus universiteto viduje, dar labiau nežeminant šios aukštosios mokyklos prestižo.
Tačiau laikui bėgant viltis šį klausimą išspręsti universiteto viduje jau blėsta, nesulaukiant jokio atsakymo iš komisijos. „Nesvarstys, nepriims jokio sprendimo – suras kokių nors argumentų. Spėju, kad parašys, kadangi tie įvykiai buvo prieš dvejus metus – senaties terminas“, – šią savaitę jau sako A. Kiseliovas.
Komisija dar tik susipažįsta su pareiškimu
Formaliai Šiaulių universiteto dėstytojų ir darbuotojų etikos kodekso priežiūros komisija, pagal nuostatus, gali išnagrinėti, priimti sprendimą ir pareiškėjui raštu atsakyti per 40 darbo dienų arba terminą net pratęsti.
Dabar, keturiasdešimties dienų terminui persiritus į antrąją pusę, dar neaišku, ar išvis bus svarstomas Arkadijaus Kiseliovo pateiktas pareiškimas.
Komisijos pirmininkė docentė Loreta Ragulienė vakar dar negalėjo atsakyti, kada įvyks komisijos posėdis: „Kol kas dar komisijos nariai susipažįsta su tuo raštu, o toliau jau žiūrėsime, ką su juo daryti“.
Ir ji pripažino, kad per šią komisijos kadenciją pirmą kartą susidūrė su tokiu pareiškimu – svarstyti rektorių.
Šiaulių universiteto dėstytojų ir darbuotojų etikos kodekso priežiūros komisija, nusprendusi, kad svarstyto asmens elgesys pažeidė Etikos kodeksą, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir laipsnį, turi teisę taikyti ne tik moralinio poveikio priemones, bet ir pasiūlyti rektoriui paskirti vieną iš drausminių nuobaudų: pastabą, papeikimą, atleidimą iš darbo (pašalinimą iš universiteto). Todėl būsimo komisijos sprendimo vykdymas gali būti gan problematiškas ar net pikantiškas.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
