NATO kibernetinės gynybos centro Estijoje pagrindinės užduotys sutelktos į bendrosios Aljanso šalių kibernetinės gynybos strategijos kūrimą ir rizikos įvertinimo metodų tobulinimą, o ne į operatyvinį darbą atremiant kibernetines atakas, teigia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovas.
"Šitas centras iš principo nėra reagavimo centras, jis nėra operatyvinis vienetas. Jo tikslas yra paremti NATO persitvarkymą kibernetinės gynybos srityje. Numatytos veiklos kryptys yra koncepcinių pasiūlymų plėtojimas, pratybų rengimas, konsultacijos, analizė", - BNS pasakojo KAM Strateginės analizės skyriaus laikinasis vadovas Karolis Aleksa.
K.Aleksos teigimu, gynyba nuo kibernetinių atakų pirmiausia yra nacionalinis valstybių reikalas, tačiau jis pažymėjo, jog NATO įsikištų - suteiktų ekspertų paramą, jei pavojus kiltų Aljanso informacinei infrastruktūrai arba šalių nacionaliniam saugumui.
"Aišku, NATO padėtų, jei susiklostytų situacija, kada kibernetinės atakos gali reikšti grėsmę valstybės saugumui, strateginiam administravimui. Aš turiu omenyje įsilaužimą, tarkim, į atominės elektrinės valdymo struktūrą. Jei kibernetiniams įsilaužėliams pavyktų pažeisti tokius objektus, tai iš tiesų yra nacionalinio saugumo dalykas", - sakė K.Aleksa.
Anot jo, tokia ataka, kuomet interneto įsilaužėliams iš užsienio šalių praėjusį savaitgalį pavyko įsibrauti ir buvusios Sovietų Sąjungos simboliais paženklinti kelias dešimtis lietuviškų tinklalapių, šaliai nekėlė grėsmės ir buvo žymiai menkesnė už praėjusiais metais prieš Estiją įvykdytus kibernetinius išpuolius.
Šių metų gegužę septynios NATO šalys - Vokietija, Slovakija, Latvija, Lietuva, Italija, Estija ir Ispanija - sutarė įkurti ir finansuoti apsaugos nuo kibernetinių atakų centrą Taline.
Tokio centro steigimą paskatino ir paspartino Estijos patirtos kibernetinės atakos praėjusiais metais, Estijos Vyriausybei nutarus iš Talino centro perkelti bronzinio kario skulptūrą į kitą vietą.
Įsteigus centrą gegužės pabaigoje įvyko pirmasis šio centro valdymo komiteto posėdis, kuriame buvo patvirtintas centro biudžetas 2009 metams. Jis siekia 360 tūkst. eurų (1,2 mln. litų), Lietuvos dalis - 20 tūkst. eurų (apie 70 tūkst. litų) 2008 centro veiklą finansuoja Estija.
Pasak K.Aleksos, NATO formatu centras pradės veikti 2009-aisiais, tačiau parengiamieji darbai yra vykdomi jau dabar, rudenį turėtų būti patvirtinta centro veiklos programa.
