Paniręs į siužeto posūkius, pritrenktas specialiųjų efektų, svarstydamas, kurią minutę Agentas 007 galų gale pralauš eilinės gražuolės dorybingumo šarvus, imi žmogus ir nepastebi, jog tarp šių kadrų mirgėte mirga garsiausi prekių ženklai. Štai jie.
Jau 50 metų Džeimsas Bondas geria martini, vilioja moteris ir kovoja su Didžiuoju Blogiu. Geria tokiais kiekiais, nuo kurių eilinis žmogelis dienos pabaigoje sunkiai išstovėtų ant kojų. Vilioja moteris tokiais metodais, kuriem būtina neišpasakyta savitvarda. Ir kovoja su Blogiu net ir tada, kai padėtis atrodo visiškai beviltiška. Net jei ir atsiduria tarp barakudų ar ryklių, aštuonkojų ar smauglių – jis tebekovoja. Grumiasi su Blogiu visuose kontinentuose, vandenynų gelmėse ir kosmoso platybėse. Nes jam patikėta pasaulinės reikšmės užduotis – apginti planetos žmonių taiką ir ramybę. Apginti visą civilizaciją, nes tai – Džeimsas Bondas – naujo, atgimstančio pasaulio žmogus, kovojantis su Blogio ir Tamsos jėgomis.
Ir, beje, jis kovoja ne vien plikomis rankomis. Džeimsas Bondas yra ginkluotas naujausiais asmeninės išvaizdos ir technologiniais išradimais – o tai ramina.
Žinia, reikliam žiūrovui gali iškilti klausimas, – įvertinus prabangą, stilių ir technologijas, supančius Agentą 007, nevalingai iškyla klausimas: „kiek uždirba Džeimsas Bondas, kad gali sau leisti visa tai?“ Filmų kūrėjai apie tai nutyli, tačiau 1959 metais išleistoje knygoje „Goldfinger“ užsiminta, kad Bondo metinė alga yra 4200 USD (kas šiais laikais būtų šiek tiek daugiau, nei 28 tūkstančių dolerių per metus, t.y., apie šešis tūkstančius litų per mėnesį...). Tačiau ne tame esmė, juoba kad Bondo garderobą, vakarienę restorane ar pasirodymus kazino dažniausiai vis tiek apmoka mokesčių mokėtojai (ir filmų žiūrovai). Tuo pačiu dar ir garsiosios kompanijos, talpinančios savo naujausius gaminius filmuose ir taip prisidedančios prie Kovotojo su Blogiu auros kūrimo.
Ar joms tai apsimoka?
Visa „bondiana“ buvo ir tebėra paremta vienu efektyviu receptu – smokingą vilkintis vyriškis su martinio taure vienoje rankoje ir egzotiška mergina, pakibusia ant kitos rankos, neleidžia Blogiui sunaikinti pasaulio (na, bent jau jo laisvosios dalies). Tačiau ir šiame recepte, kuris nuolat surenka bet kurios kartos žiūrovus, ingredientai keitėsi su laikmečiu, mada ir visuomeniniais procesais. Mat, keitėsi epochos, skoniai, tarptautinė politika ir aktoriai. Nesikeitė tik viena – Džeimsas Bondas visada buvo tikras „macho“ vyras ir džentelmeniško stilingumo etalonas.
Ir, beje, pirmojo filmo „Dr.No“ kūrėjai net nesitikėjo rasti tokiame Superagento įvaizdyje aukso gyslą. Paradoksalu, bet jų dėmesį į filme naudotų daiktų poveikį atkreipė moters aktorės Ursulos Andress devėto baltojo bikinio (atsimenate kultinę sceną – U.Andress išnyrančią iš Karibų jūros vilnių?) pardavimai, išaugę tūkstančius kartų. Ir tas bikinis net nebuvo sukurtas kokioje nors kompanijoje – jos dizainerės buvo ta pati Ursula Andress bei filmo kostiumų dizainerė Tessa Prendergast... Nuo tada filmo prodiuseriai suvokė paprastą tiesą – žiūrovi nori būti panašūs į Agentą 007 – ne vien asmeniniu žavesiu, gurmanišku skoniu subtiliausiam maistui ar rafinuotu elgesiu, žavinčiu bet kurią pakeliui sutiktą moterį, bet ir drabužiais, kuriuos jis vilki ar daiktais, kuriuos naudoja. Taip prasidėjo ir pasaulinių kompanijų lenktynės, siekiant atsidurti šalia garsiojo Superagento.
Gaminio patalpinimas Džeimso Bondo filme, beje, nebūtinai gali kainuoti pasakiškus pinigus. Jei filmo kūrėjams reikia specifinio daikto ar prekės ženklo, jis filme atsiranda visiškai nemokamai. Tačiau šiais laikais tai būna neįtikėtinai retai, ir mokami gaminių „atsiradimai“ Džeimos Bondo arsenale, kai kurių filmo gerbėjų nuomone, iš esmės kelia grėsmę visam filmo meniniam lygiui. Pranešama, kad naujausias filmas „23“ surinks 45 milijonus dolerių vien iš gaminių reklamos (tai yra rekordinė surinktų pajamų suma visoje kinematografo istorijoje). Mat, kompanijos moka ne vien už paprastą daikto pasirodymą kino filme, mokama ir už jo reklamą už filmo ribų. Pavyzdžiui, „Philips“ kadaise sumokėjo filmo gamintojams 20 milijonų dolerių ne vien už trijų sekundžių kadrą, kuriame P.Brosnanas skutasi kompanijos barzdaskute, bet ir už „marketingo teises“... tik 6 mėnesiams nuo filmo pasirodymo dienos (negana to, atsižvelgiant į tai, kad „Philips“ gaminiai Amerikoje yra parduodami su „Norelco“ prekės ženklu, kompanija taip pat finansavo tos pačios scenos perfilmavimą, kurioje P.Brosnanas skutasi ne su „Philips“, o su „Norelco“ barzdaskute – Amerikos rinkai skirtoje filmo versijoje). „Ford“ ir „Aston Martin“ yra oficialiai patvirtinę, kad viso sumokėjo filmo gamintojams po 50 milijonų dolerių už automobilių pasirodymą visose juostose. Tai brangus malonumas, ir, beje, nebūtinai jis atsiperka. Kai kurių kompanijų, pvz., „Olivetti“, „Kodak“ ar „Minox“ gainiai pasirodė vos viename kitame filme apie 007, ir buvo pripažinta, kad šios investicijos nepasiteisino. Netgi kultinis „Minox“ miniatiūrinis fotoaparatas (kurį, beje, sukūrė latvių kilmės inžinierius Valteris Capa) buvo parduodamas parduotuvėse jau 1969 metais, tačiau komercinės sėkmės jis nesusilaukė.
Džeimso Bondo ženklai
Seanas Conneris vilkėjo „Anthony Sinclair“ kostiumus, Pierce Brosnanas kadre pasirodydavo tik vilkėdamas „Brioni“ drabužius. Danielis Craigas pirmenybę teikia „Tom Ford“ drapanoms bei akiniams (marškinių rankogalius susisegdamas „S.T.Dupont“ sąsagomis). Jo riešus puošė „Seiko“, „Omega“ arba „Rolex“ laikrodžiai („Rolex?“ – lėktuve klausia Vesper Lind Džeimso Bondo garsiajame dialoge filme „Casino Royale“. „Omega“, – šaltai atsako Bondas. „Puiku“, – konstatuoja Vesper Lind.). Jis vairavo tik geriausius automobilius – „Aston Martin“ (pirmasis pasirodė filme „Goldfinger“ 1964 metais), „Lotus Essex Turbo“, „Lotus Esprit“, „Jaguar“, „Range Rover Sport“, BMW Z8 arba „Ford“ (nuo 1957 metų „Fairlane“ iki šių dienų „Mondeo“).
Keli prekės ženklai dominuoja Džeimso Bondo garderobe, aplinkoje ar buityje beveik visuose juostuose. Nes, tiesą sakant, įvertinus šių filmų įtaką vartotojams, netgi patys fantastiškiausi kompanijų, padedančių Bondui kovoti su Blogiu, gaminiai dažnai tampa ir masinio vartojimo produktais. Pavyzdžiui, pirmajame Džeimso Bondo mobiliajame telefone („Ericsson“), pasirodžiusiame filme „Tomorrow never dies“ buvo įmontuota daugybė efektingų įrenginių: priešo apsvaiginimo mechanizmas, pirštų antspaudų skaneris ir kt. Tačiau trys šio modelio savybės – „Flip-open“ funkcija (filme skirta valdyti BMW automobilyje įtaisytas „Sony“ vaizdo kameras, raketų šaudyklę ir kitus gynybinius mechanizmus), taip pat – PDA ar WAP technologijos – po kelerių metų tapo pramoniniu standartu masinėje telefonų gamyboje. Jau kadaise P.Brosnanas naudojosi „Ericsson“ modeliu R380 taip kaip mes šiandien naudojamės bet kuriuo „smartfonu“ (nors naudotasi ir kitų gamintojų išradimais – „The world is not enough“ filme P.Brosnanas ne tik turi „Motorola“ telefoną, bet dar ir rado laiko pasivaikščioti po kompanijos gamyklą Swindone...). „Sony Xperia TL“ aparatas ir naujausiame filme yra patikimiausias Agento 007 aksesuaras – vien jo užtenka valdyti begales prietaisų.
Nes iš esmės kiekvienas Bondo daiktas dažniausiai būna prikimštas įvairių funkcijų, todėl natūralu, jog, sužinojęs, kad “la Pavoni„ kavos aparatas viso labo tegamina tik gerą espresso kavą, Agentas 007 nustemba: “nejaugi tai viskas, ką ji daro?“
„Sony“ yra šiais laikais pagrindinė Džeimso Bondo tiekėja (ir ne vien dėl to, kad filmo platinimo teisės priklauso būtent „Sony Pictures Entertainment“) – kompanijos gaminiai atvirai ar slaptai dominuoja praktiškai visose pastarųjų filmų scenose: Džeimsą Bondą gelbėdavo „Sony Ericsson“ K800 telefonas, ryšį su pasauliu jis palaikydavo per „Sony“ VAIO serijų laptopus, beveik visi filme rodomi ekranai yra „Sony“ BRAVIA serijos skystųjų kristalų displėjai. Netgi, pvz., „Ocean Club“ stebėjimo kamerų videoįrašus Bondas patalpina „Sony“ „Blu-Ray“ formato diske... Nuo pat pirmųjų „Sony“ vaizdo grotuvų, matomų filmuose, sukurtuose šeštajame dešimtmetyje, kompanija lig šiol išlieka ištikima Agento 007 pagalbininkė kovoje su Blogiu.
Savo laiku Bondui nemažai talkino ir „Philips“. Iki pasaulyje atsirandant paties „Philips“ išrastam kompaktiniam diskui, beveik visuose filmuose Agentas 007 naudojosi kasetiniais „Philips“ grotuvais (ir pačiomis kasetėmis), kartais – ir „Sony Walkman“ (netgi po vandeniu). Filme „The Living Daylight“ Bondą gelbėjo „Philips“ raktų pakabukas, veikiantis pagal Bondo švilpaujamą melodiją – ir tas nekaltas iš pažiūros daiktas galėjo paleisti paralyžiuojančias dujas, sprogdinti viską aplinkui, ir visraktį, galintį atrakinti „90% pasaulio spynų“... Filme „Licence to kill“ Bondas susprogdina „Dentodine“ dantų pastos tūbelėje esančią nuotolinę bombą radijo bangų siųstuvu, ant kurio, lyg tyčia, puikuojasi „Philips“ ženklelis. Vis dėlto nuo 1990 metų „Philips“ gaminiai, pasirodantys Bondo filmuose jau dvelkė taikumu ir komfortu, tokie, kaip elektrinė barzdaskutė „Sensotec“ ar širdies defribiliatorius... (tiesą sakant, nors pirmą kartą „Philips“ barzdaskutė pasirodė filme „A view to a kill“, tačiau nebuvo nekalta – joje buvo įmontuotas pasiklausymo priemonių paieškos aparatas).
Aš irgi noriu būti Džeimsu Bondu
Taigi, jei iš tiesų norite būti panašiu į Džeimsą Bondą, tereikia visai nedaug – vairuokite „Aston Martin“ (mėgiamiausias Bondo modelis „Vanquish„) arba „Jaguarą“ (pageidautina – konvertuojamą XKR), arba “Ford“ (“Thunderbird„ arba „Mondeo“). Žiemą automobilius pakeiskite į “Ski-Doo“ sniego motociklą. Kuriam laikui pamirškite „Žaibo“ alų ir „Ulonų“ – tepuošia Jūsų minibarą “Bollinger„ šampanas, „Smirnoff“ arba “Finlandia“ degtinė (beje, Bondo niekada nepamatysite geriant limonadą ir net arbatą. Mėgiamiausias jo karštas gėrimas – kava). Nuo 1995 metų Agentas 007 gėrė ir viskį, ir mochito kokteilį. Bandytas ir džinas – „Casino Royale“ filme Džeimsas Bondas užsisako kokteilį „Vesper“ (trys dalys džino „Grodon's“, viena dalis degtinės, pusė dalies prancūziško likerio „Kina Lillet“, citrinos griežinėlis). Tai neprigijo, tačiau tikrą sukrėtimą filmo aistruoliai patyrė išgirdę, kad Džeimsas Bondas naujausioje juostoje geria alų „Heineken“... Tiesa, tai jau ne pirmas 007 susidūrimas su alumi – „filme „Licence to kill“ jis užsisako „Budweiser“ su citrina, tačiau taip ir nepataiko jo paragauti. “Paguodos kvantume“ anoniminiame Las Paso bare jis su Feliksu Laiteriu iš CŽV geria anoniminį alų. O ir „Heineken“ bendradarbiavimas su bondiana prasidėjo toli ne nuo 23-ojo filmo: „Rytojus niekada nemiršta“ matė agentą, lakstantį Saigono gatvėmis sunkvežimiu, iš kurio pasipila „Heineken“ skardinės. „Mirk kitą dieną“ šį alų gėrė banditai netoliese „Hotel de los Organos“. O ir naujausiame filme neverta bijoti, kad 007 visiškai pakeis savo įpročius – „Heinekeno“ jis sriūbteli tik vienoje scenoje. Ir tam bus siužetinis paaiškinimas.
Taigi, neužmirškite – Agentas 007 skraido tik “British Airways„, daiktus krauna tik į “Samsonite“ lagaminus. Ant jo (ir Jūsų) riešo puikuojasi „Omega Seamaster“ arba „Rolex Submariner“, blogiausiu atveju – „Seiko“ laikrodis (priklausomai nuo to, kurio periodo filmais labiausiai žavitės). Jūsų mobilusis telefonas – „Sony Xperia“, barzdaskutė – „Philips“. Agentas 007 patikusius jam vaizdus fotografuoja „Sony“ fotoaparatu (jame – tik „Energizer“ elementai). Visus filmuotus vaizdus labiausiai jam patinka stebėti „Sony“ televizoriaus, VAIO serijos nešiojamo kompiuterio arba „Sony Security Systems“ stebėjimo kamerų ekranuose. Na, o savo dukrą visada pradžiuginsite „Mattel“ kompanijos pagaminta „Barbie“ draugo „Keno“ lėle, apranga ir aksesuarais primenančia patį Agentą 007 (turbūt ir Jus patį...). Svarbiausia – už šią lėlę sumokėkite tik „Visa“ kortele (o sąskaitą pasirašysite tik „Mont Blanc“ rašaliniu parkeriu).
Ir pabaigai – nuo 1989 metų Bondas neberūko cigarečių, o dvejuose paskutiniuose filmuose – neberūko ir cigarų. Nes niekada nežinai, žmogau, kiek laiko reikės panėrus išbūti po vandeniu – Blogis slepiasi ir ten...
Ko Džeimsas Bondas nebevartoja?
Tikrasis Džeimsas Bondas, pasirodęs penktajame praeito amžiaus dešimtmetyje, nebuvo toks stereotipinis šiuolaikinis vartotojas. Jis buvo žinovas ir gurmanas. Jis vartojo viską, priklausomai nuo aplinkybių, kompanijos ir progos. Pirmojoje knygoje „Casino Royale“ Džeimsas Bondas išgėrė ne tik „Martini“, bet ir „Americano“ kokteilį (konjakas atskiestas vandeniu), keletą butelių šampano ir šiek tiek brendžio. Kentakyje jis gėrė burboną, Atėnuose – ouzo, Belgrade – slivovicą. Ir pati mintis, kad visos misijos metu reiktų gerti tik vieną gėrimą, Agentą 007 būtų įvariusi į neviltį, jau nekalbant apie nuobodulį. Tačiau gyvenimas yra žiaurus ir kai kurių prekių ženklų Jam teko atsisakyti...
Šiuo metu Džeimas Bondas geria tik „Bollinger“ šampaną, nors savo laiku išbandė visus žinomiausius – „Dom Perignon“, „Veuve Clicquot“, „Pol Roger“ ir „Taittinger“.
Ne visada jis vairavo ir „Aston Martin“. Pirmasis Bondo automobilis buvo „Bentley Sunbeam Alpine“.
Bondas sykį bandė skristi ir „Virgin“ aviakompanijos lėktuvu. Nepatiko.
Pirmą ir vienintelį kartą filmuose apie Džeimsą Bondą („Goldfinger“) pasirodė ir greitojo maisto restoranas – tai buvo „Kentucky Fried Chicken“ (dabar – KFC), tiesa, parodytas kaip amerikiečių policininkų ir slaptųjų tarnybų agentų susibūrimo vieta. Net ir tai buvo per daug tokiam rafinuotam filmo kūrėjų skoniui.
Giedrius Drukteinis
