Artimiausiais mėnesiais Lietuvos bankai žada švelninti skolinimą didelėms įmonėms bei prognozuoja, kad paklausa įmonių paskoloms bei kredito linijoms augs, rodo Lietuvos banko atlikta šalies finansinių įstaigų apklausa. Bendras paskolų portfelis turėtų augti apie 3 procentais, teigia finansų įmonės.
Kita vertus, paklausa didės negausiai, o žymesnio pokyčio verslo paskolų srityje laukti nereiktų. „2013 metai nežada didelių pokyčių lėtai augančios paklausos verslo paskolų rinkoje, – tikina Mindaugas Steikūnas, „Swedbank“ banko verslo kreditavimo vadovas. Pasak jo, skolinimosi apimtis lems didelių stambių įmonių paskolos, o daugiausia paraiškų bus gauta iš smulkaus ir vidutinio verslo.
Remiantis praėjusių metų rudenį LB atlikta nefinansinių įmonių apklausa, vykdyti verslo plėtrą planavo apie 30 proc. Lietuvos įmonių, o 15 proc. plėtros padengta skolintomis lėšomis.
Geriausios galimybės – pramonei
Nors daugiausia skolintis žada pramonės atstovai, M. Steikūnas teigia, kad jų kol kas pasigenda: „Jau kelerius metus iš eilės pasigendame didesnės paklausos iš pramonės įmonių. Kalbant apie pagrindines šalies eksportuojančias pramonės šakas, aktyvi finansavimo paklausa buvo juntama tik iš medžio apdirbimo ir baldų pramonės bei chemijos pramonės įmonių.“
Pramonę, ypač apdirbamąją, bankai vertina geriausiai iš visų verslo sričių. Teigiamai vertinamos ir žemės ūkio bei transporto sritys, o prasčiausiai, anot LB apklausos, bankai vertino nekilnojamojo turto, statybos bei viešbučių ir restoranų verslo perspektyvas.
Nepaisant to, kad kiekviename sektoriuje yra įmonių, kurioms galima suteikti finansavimą, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis aiškina, kad kai kurių sektorių plėtra išlieka pavojinga.
„Makroekonominė situacija lemia, kad kai kuriuose sektoriuose plėtra tebėra rizikinga arba atsipirkimo terminai per ilgi ir tai daro projektus per daug rizikingus tiek verslininkams, tiek bankams, – aiškina A. Čičelis. – Visų pirma, tai pasakytina apie kai kuriuos NT segmentus (pvz.: gyvenamojo būsto projektus ne Vilniuje), logistikos objektus, smulkias transporto įmones.“
Inovacijų ir rinkos stoka
„Swedbank“ eksperto M. Steikūno teigimu, nors bendrai inovacijos nėra svarbus veiksnys, lemiantis verslo skolinimosi bankuose apimtis, Lietuvoje trūksta naujoviškų idėjų kaip panaudoti pinigus dėl to bankai turi mažiau galimybių skolinti.
„Lietuvos ekonomika bendrai nepasižymi stipriomis pramonės inovacijomis, atitinkamai tai reiškia mažai naujų investicijų, kurias bankai galėtų finansuoti“, – sako M. Steikūnas, bet priduria, kad apskritai inovacijos nėra svarbus veiksnys, lemiantis verslo skolinimosi iš bankų apimtis. Savo ruožtu SEB atstovas A. Čičelis aiškina, kad Lietuvoje inovatyvių idėjų yra, tačiau verslą riboja maža Lietuvos rinka.
„Todėl siekdamos plėtros, daugelis verslo įmonių jau turi orientuotis ir į Europos ar pasaulio rinkas, – dėsto A. Čičelis. – Reikia įgūdžių, drąsos, pakankamo kapitalo ir tinkamo personalo. Vien į vidaus rinką orientuotam verslui neretai sunku pasiekti optimalių veiklos rezultatų dėl masto ekonomijos nepanaudojimo.“
Verslo finansavimo konkurso „Verslauk“ vykdomasis direktorius Mindaugas Busila tikina, kad vidaus rinkoje veikiančiam mažam, nors ir inovatyviam, verslui labai sudėtinga gauti finansavimą, ypač iš didžiųjų bankų. „Didžiųjų bankų vadybininkai kartais tiesiai šviesiai pasakydavo: „Mes mažiukų verslų nefinansuojame, kreipkitės į Ūkio banką, į Šiaulių banką, eikite į kredito uniją“, – aiškina M. Busila. – Didiesiems bankams iš tiesų nėra labai įdomūs tokie verslai.“
Anot M. Busilos, didžiuosius bankus domina dideli verslai ir nemažos skolinimo apimtys, tad dažniausiai jauniems ir mažiems verslams tenka kreiptis į kredito unijas bei prašyti ES paramos.
Verslo nišų – gausu
Lietuvoje, specialistų teigimu, verslo nišų, kurios galėtų gauti finansavimą, yra. Didžiausią potencialą turi paslaugos bei gamyba, skirta eksportui.
„Ateityje dar labiau turėtų plėstis paslaugų sferos įmonės ir gamintojai, kurie gali lengvai prisitaikyti, perorientuoti gamybą, pakeisti produktą ar teikiamą paslaugą besikeičiančiomis rinkos sąlygomis“, – aiškina A. Čičelis.
„Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius irgi mato neužpildytą paslaugų sferą.
„Paslaugų srityje nišų ypač daug, ją pamažu pildo emigrantai, kurie atsiveža labai šaunių idėjų, – sako D. Varkulevičius. – Paslaugoms yra daug galimybių, nes jos orientuotos į vidaus vartojimą, o mus dar trūksta daug paslaugų, kurias jau turi Vakarų vartotojai.“
Taip pat jis teigia, kad gamyba turi potencialo, nes „žmonės supranta, kad gaminti produktą, kurį galima eksportuoti, reiškia uždirbti pinigus“, o eksportas šiuo metu ant bangos. Be to, šią sritį, pasak D. Varkulevičiaus, mielai finansuoja bankai.
M. Busila tikina, kad lietuviams reikėtų labiau eksportuoti savo produktus ir verslus. „Bet pamažu tai ateina į Lietuvą, – tikina M. Busila. – Kai lietuviai nori pradėti verslą, jie žiūri į Lietuvą kaip į vietą, kur galima išbandyti save, ir bando eiti į užsienio rinką. Prieš dvejus metus to tikrai nebuvo.“
Tiesa, A. Čičelis pabrėžia, kad didesnę ir greitesnę lietuvių verslo plėtrą stabdo žinomų prekės ženklų trūkumas. „Neturime savo prekės ženklo, todėl realiai parduodame tik darbo jėgą ir gal tam tikrą logistikos grandinės paslaugą, taip dalį pelno paliekame tarpininkams“, – teigia jis.
Aplinka gerėja
Pasak D. Varkulevičiaus, bendra skolinimo verslui aplinka gerėja, nes tiek finansinės įmonės, tiek verslai pradėjo labiau stengtis. Nors skundų dėl skolinimo pasigirsta tiek iš vienų, tiek iš kitų, padaryta nemažai, kad skolinimas vyktų.
„Swedbank“ ir DNB su įstaiga „Versli Lietuva“ pradėjo konsultuoti verslus finansiniais klausimas, – pasakoja D. Varkulevičius. – Reikėtų pagirti jaunuosius verslininkus, kurie visų pirma neneria į verslą stačia galva, o susirenka informaciją apie veiklos pradžią ir ateina pasikonsultuoti į banką. O norintys pasiskolinti verslininkai klausia, kokias sąlygas turėtų atitikti, kaip galėtų tą padaryti, ir atitinkamai struktūrizuoja savo lėšas.“
FAKTAI: Verslo skolinimasis
90 proc. įmonių, turinčių iki 10 darbuotojų, poreikius tenkina tik iš vidinių finansavimo šaltinių
Įmonės, per 50 proc. poreikių tenkinančios iš vidaus šaltinių, teigia, kad tam didžiausią įtaką turėjo pakankami šaltiniai bei nenoras įsipareigoti, mažiausią – informacijos trūkumas ar kreditorių atsisakymas finansuoti
Pernai pirmą pusmetį išoriniais finansavimo šaltiniais besinaudojančių įmonių sumažėjo 3 proc.
Greta JANKAITYTĖ
