Pasipiktinę mažėjančiomis pieno supirkimo kainomis ūkininkai ketina pieną nemokamai dalinti prie didžiųjų prekybos centrų arba pilti į kanalizaciją. Jį parduoti nebeapsimoka. Akciją tikimasi surengti maždaug po mėnesio. Perdirbėjai sako, kad jų įmonės turi tiek žaliavos, kad pagamintos produkcijos parduoti nebespėja...
Trečdaliu atpigintas pienas sukėlė krizę
Žemės ūkio rūmų duomenimis, gegužę pieno supirkimo kainos turėtų pasiekti praėjusių metų lygį arba būti 30 proc. mažesnės, palyginti su šių metų sausio kainomis.
Stambus pieno gamintojas sausį už kilogramą pieno gavo 1,05 Lt, o nuo gegužės gaus 75 ct ar dar mažiau. Pabrangus visoms sąnaudoms, toks pieno kainų kritimas baigia nustekenti ne tik smulkiuosius ūkininkus. Brangius investicinius plėtros projektus vykdantiems pieno ūkiams per darbymetį ėmė katastrofiškai stigti apyvartinių lėšų. Bankai nebenori duoti kreditų, o vėluojantiems laiku atsiskaityti grasina turto areštais. Žemės ūkio rūmų skaičiavimais, pakenčiama pieno supirkimo kaina šiuo metu negalėtų būti mažesnė nei 1 litas už litrą.
Ūkininkai prašo valstybės paramos konservuoti pieno gamybą, sustabdyti ūkininkų finansinius įsipareigojimus. Dalis ūkininkų nebepasirašo pieno pardavimo sutarčių, kuriose nurodytos naujos kainos, ir viliasi, kad bankai į tai atsižvelgs.
Praėjusią savaitę po pasitarimo dėl pieno ūkį ištikusios krizės Žemės ūkio ministerijoje paaiškėjo tik tiek, kad žemdirbiai, ypač Žemaitijos regiono, svarsto galimybę pieną išpilti į kanalizaciją arba dalinti prie prekybos centrų nemokamai. Taip ketinama priversti šalies valdžią atidžiau įsigilinti, kodėl žemdirbiai už pieną gauna 75 centus ar mažiau, o parduotuvėje pieno litras kainuoja apie 3 litus. Akciją surengti ketinama susitarus su ūkininkais ir gavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą.
„Baigia nukryžiuoti”
Vieno stambiausių rajone pieno ūkių savininkas Petras Markevičius sakė, kad dabar pieno supirkimo kainos tokios, kad net modernus pieno ūkis, į kurį investuoti milijonai, baigiamas „nukryžiuoti”. Jis teigė, kad gaminti pieną nuostolingai yra tas pats, kas pasmerkti ūkį bankrotui. „Bankai tuoj belsis į duris. Kai kainos šitaip krito, iš ko ruoštis darbymečiui, kelti darbuotojams algas?” – retoriškai klausė ūkininkas. Anot jo, argi normalu, kai viskas brango per pusę ar net kelis kartus, pienas trečdaliu nupigintas ir dar pigs? Ar palaikytų akciją nutraukti pieno pardavimą supirkėjams, ūkininkas sakė dar neapsisprendęs.
Reikia derybų
Stasė Jasinevičienė, šiuo metu perduodanti moderniausią rajone pieno ūkį sūnui, sako, jog vienadiene ar kelių dienų boikoto akcija rezultatų nepasieksi. Jos manymu, kur kas svarbiau žemdirbiams susiburti ir priversti perdirbėjus sėsti bendrų derybų su šalies valdžia. Tačiau tam, anot jos, pagalbos reikia iš rajono vadovų, ypač Ūkininkų sąjungos. Jos įsitikinimu, yra daugybė mechanizmų, tarp jų ir Konkurencijos tarnyba, kurie galėtų padėti sureguliuoti supirkimo kainas. Mat jos dabar stambiųjų šalies pieno perdirbimo įmonių vos ne kaip ant vieno kurpalio sukirptos.
„Jeigu pieno supirkimo klausimas nesispręs mūsų naudai, prieš Seimo rinkimus politikai į kaimus tegu geriau ir nebevažinėja”, - teigė ūkininkė. Pasak S.Jasinevičienės, mažinamos kainos didelės žalos padarys ateičiai: rengiami verslo planai ūkių plėtrai 2007-2013–ųjų finansiniu laikotarpiu jau dedami į stalčius. Mat bankai kratosi išduoti kreditus.
Pieno dalijimo nemokamai arba išpylimo akcijai kol kas nepritartų ir Kazliškio seniūnijoje pieno ūkį turinti Kučinskų šeima. Anot jų, perdirbėjai pieno gali atsivežti iš kitur. Jos įsitikinimu, būtinos sunkios nuolatinės derybos dėl kainų. “Jeigu neturėčiau finansinių įsipareigojimų “Rokiškio sūriui”, išeičiau. Juk darbininkams nepasakysi, kad mokėsiu algas nežinia kada”, - teigė pašnekovė. Jeigu tokią akciją pieno gamintojai pradėtų, ji tuomet ir nuspręstų, kaip elgtis.
Ant lėkštelės kainų nepadės
Daugybę peticijų ir žygių skaudžiausiais žemdirbių klausimais inicijuojantis rajono ūkininkų lyderis Vytautas Šlikas dėl pienininkų problemos kol kas galvos nekvaršina. Esą pavesta skyriaus tarybos nariui Almantui Šedžiui rinkti informaciją apie pieno situaciją. Pieno gamintojai nelinksmai juokauja, jog reikėtų susimesti ir nupirkti V.Šlikui kelias karves, tuomet problema paliestų ir jį.
A.Šedys yra nuviltas pienininkų nevieningumo. Todėl nesiima iniciatyvos rengti akciją, nors teigia, kad kiekviena protesto akcija duoda teigiamų rezultatų. „Pirmiausia pieno gamintojai turi susitarti dėl ilgalaikių, o ne vienadienių tikslų ir susivienyti”, - dėstė savo poziciją stambiausios karvių fermos rajone šeimininkas A.Šedys. Su „Rokiškio sūriu” verslo ryšius nutraukęs ūkininkas sako, kad kitas supirkėjas, pas kurį išėjo, jam moka šiek tiek daugiau.
Pieno šiuo metu - perteklius
„Rokiškio sūrio“ bendrovės valdybos pirmininkas Dalius Trumpa teigė nesutinkąs, kad supirkimo kainos yra pražūtingai mažos. Pasak jo, pagal ūkininkų finansinius duomenis matyti, kad nėra jau taip blogai. “Dabar nei ūkininkai, nei mes nekalbame apie pelną. Pirmojo ketvirčio rezultatai - akivaizdus nuostolis, siekiantis apie 8 mln. litų. Ar iš viso išsilaikys pieno pramonė? Praėjusiais metais kainos sukilo virš ekonominės logikos, tad šiemet jos nukrito taip pat žemiau ekonominės logikos“, – dėstė jis.
Pasak D.Trumpos, šiuo metu stambiosios perdirbimo bendrovės žaliavos turi tiek, kad iš jos pagamintų produktų nebespėjama parduoti. “Dėl keliskart brangusių ryžių pieno produktų prekyba apmirė Indijoje, Kinijoje, dalyje Europos valstybių brangesnis sūris tapo nebe kasdieniniu maistu”, - dėstė situaciją D.Trumpa. Anot jo, jeigu pieno gamintojų akcija paskatintų šalies vyriausybę įsigilinti į pajamų už parduotą pieno produktą teisingesnį paskirstymą tarp gamintojo, perdirbėjo ir pardavėjo, perdirbėjai, esą, net palaikytų tokią akciją.
Sieks grąžinti subsidijas
Kaistant situacijai dėl pieno, žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė žada siekti, kad Europos Sąjungoje būtų sugrąžintos eksporto subsidijos. Taip, esą, perdirbėjai, gaudami subsidijas, galėtų mokėti didesnę kainą žemdirbiams už pieną.
Aldona MINKEVIČIENĖ
