Kaip Kauno šešėlinį pasaulį paveiks praėjusią savaitę plačiai nuskambėjęs Agurkinių gaujos lyderių sulaikymas? Kas dabar turi daugiausia galimybių perimti kriminalinio pasaulio valdymą?
Nuo neatmenamų laikų Lietuvos mafijos sostine vadinamo Kauno kriminalinio pasaulio gyvenimas vėl keičiasi. Beveik du dešimtmečius vienvaldžiu lyderiu laikyto Henriko Daktaro, pravarde Henytė, teismo pabaiga artėja. Klaipėdos apygardos teisme po kelių savaičių bus pradėtos sakyti Daktarų gaujos vyrų baigiamosios kalbos. Nuosprendis turėtų būti paskelbtas pavasario pabaigoje arba vasarą.
Gangsteriai iš Agurkinių gaujos prieš keletą metų pradėjo žiaurią kovą dėl dominavimo. Praėjusios savaitės sulaikymo operacija Kauno zoną paliko be pripažinto vienvaldžio viso miesto kriminalinių grupuočių vadovo. Susidaro įspūdis, kad dėl to vėl prasidės mįslingos žmogžudystės, šaudymai ir bauginimai.
Daktarai – galutinai nukenksminti
XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje (1990–2000 metais) įvairiose policijos ataskaitose, pareigūnų pranešimuose dažniausiai būdavo nurodoma, kad Lietuvoje veikia apie 100 gaujų. Tačiau niekas oficialiai nesiryždavo patvirtinti, kad šis skaičius yra tikslus. Kone pusė iš minėto skaičiaus gaujų veiklą vykdė nuo sovietmečio „daktariukais“ pramintų butų plėšikų siautėjimais pagarsėjusiame Kaune.
Dabar jau niekas iš kalbintų aukščiausio rango šalies teisėsaugos pareigūnų nebuvo linkęs ką nors tvirtinti apie gaujų skaičių. Visi pripažino, kad grupuočių veikla yra apmirusi, dauguma jų sužlugdytos.
Seniesiems Vilijampolės gaujos mohikanams belieka džiaugtis, kad audringa jų praeitis įamžinta skaitytojų žaibiškai išgraibstytoje knygoje „Tikroji Daktarų istorija“, kuri neseniai pateko ir į pasaulinį elektroninių knygų vandenyną „iBookstore“.
Verta prisiminti, kad prieš 17 metų Daktarų imperijos veikėjai bet kokia kaina bandė prasiskinti kelią į šalies mafijos piramidės viršūnę. H. Daktaras su ištikimiausiais bendražygiais planavo kontroliuoti Lietuvos alkoholio gamyklas. Henytė su bendrais rengė slaptus susitikimus, kuriuose dalyvavo alkoholio gamyklų bei jas kuruojančios Žemės ūkio ministerijos vadovai.
H. Daktaro planas žlugo, nes jam pasipriešino teisėsaugos pareigūnai iš Vilniaus. Be to, su juo nesutiko bendradarbiauti „Alitos“ gamyklos vadovai.
Buvę H. Daktaro bendrai ir šių dienų kriminalinio pasaulio veikėjai per privačius pokalbius šio straipsnio autoriui prisipažino, kad 1991–1997 metais karaliavusių Daktarų gaujos vyrų imperija – praeitis, o šiandienio banditizmo problema – kova už būvį, kova dėl valdžios dabartinėmis sąlygomis. Nors kai kurie veikia atskirai nuo nusikalstamų organizacijų, kova dėl savo padėties išsaugojimo grupuotėse tebevyksta. Todėl kai kada net šiandien pasigirsta pranešimų apie Kaune vykstančius grupuočių tarpusavio karus.
H. Daktarui patekus už grotų, 1996–2001 metais galvas ėmė kelti Žaliakalnio Daškiniai ir iš įvairių šalies kampelių susibūrusios Ramaškinių gaujos vyrai. Tačiau minėtoms gaujoms priklausantys asmenys vėliau krito nuo samdomų žudikų kulkų, ilgiems metams nutūpė šalies įkalinimo įstaigose arba išvyko legaliai uždarbiauti į Angliją ar Airiją ir negrįžtamai prarado savo pozicijas laikinosios sostinės grupuočių viršūnėlėse.
2002–2006 metais mafijos lyderiais Kauno teritorijoje užsimojo tapti prieš kurį laiką paslaptingai mirusio Remigijaus Taločkos vadovaujami Gyvatinių gaujos atstovai Algirdas Saveikis ir Darius Mačianskas, pravarde Mačka. Iš pradžių šie vyrai prisišliejo prie Daktarų „senių“, tačiau vėliau nuo jų atsiribojo ir ėmė veikti savarankiškai.
Patys tapo verslininkais?
Tad svarbiausias pastarosios savaitės klausimas buvo, kokia bus naujoji valdančioji Kauno miesto mafijos koalicija?
Praėjusią savaitę žiniasklaidoje ne tik buvo paskleistos žinios apie Agurkinių lyderio Sauliaus Velečkos, pravarde Agurkas, ir jo ištikimiausių vyrų areštą Vilniuje bei Kaune, bet ir priminti visuomenei gerokai primiršti vardai.
Vienas iš buvusios Daškinių gaujos autoritetų Rolandas Dromantas, pravarde Ilgas, yra pasitraukęs į savotišką pogrindį ir bent jau atvirai nesiskelbia priklausantis „valdžiai“.
Prieš keletą metų vienoje pakaunės gyvenvietėje jis įsigijo prabangų nuosavą namą tikėdamasis išvengti jam skiriamo kriminalistų ir visuomenės dėmesio.
Panašu, kad R. Dromantui noras dominuoti banditų orbitoje visiškai išgaravo, kai 2010 metais jam su artimiausiu bičiuliu Robertu Užukausku, pravarde Rublis, beveik metus teko praleisti belangėje dėl tariamo reketo istorijos.
Kaune kalbama, kad dabar jie abu yra neblogai apsirūpinę finansiškai, vakarus leidžia šeimų apsuptyje ir noriai dalyvauja legaliame versle, todėl nė trupučio nenori prisiminti vaikiškų mafijos žaidimų aikštelės. Tikėtina, kad legaliai veikiančiame versle jie viską daro per statytinius.
Realiausi lyderiai
Kur kas daugiau galimybių tapti naujaisiais Kauno šešėlinio pasaulio šeimininkais turi ne vienus metus žiniasklaidoje Agurkinių konkurentais vadinami Kamuoliniai, kai kada minimi ir kaip Aguoniniai.
Nors kurį laiką kalbėta, kad Kamuoliniai su Agurkiniais nusprendė užkasti karo kirvį, Kamuolinių vyrai vis įsivelia buitinio lygio konfliktines situacijas.
Apie jų lyderius faktiškai nieko negirdėti, išskyrus tai, kad jie dalyvaudavo viename ar kitame dviprasmiškai pasibaigusiame Kauno apygardos teismo procese ir galiausiai atsipirkdavo stebėtinai švelniomis bausmėmis.
Apie Kamuolinių linksmybes laikinojoje sostinėje tebesklando legendos. Prieš keletą metų vienas gaujai priskiriamų vadeivų Andrius Juodis, pravarde Gruzinas, įsivėlė į krauju aplaistytą konfliktą prie vieno iš anuomet populiariausių Kauno naktinių klubų durų. Dėl šių muštynių A. Juodis stojo prieš teismą ir buvo nuteistas, o naktinės pasilinksminimo įstaigos steigėjai dėl akivaizdžiai sumažėjusio klientų skaičiaus turėjo iš Kauno verslą perkelti į Vilnių.
Mačka slapstosi
Tarp realiausių Kauno šešėlinio pasaulio valdovų pastaraisiais metais minėtas ir aukščiausiuose Daškinių bei H. Daktaro vyrų sluoksniuose kadaise besisukinėjęs D. Mačianskas. Dabar jis dažniausiai siejamas su stambaus masto narkotikų prekeivių kompanijomis.
Praėjusių metų spalį Prienų rajone, Skriaudžių kaime, netikėtai policijos patrulių sustabdyto mersedeso vairuotojas pareigūnams pasiūlė net 12 tūkst. eurų kyšį. Prieš sustojant automobiliui iš jo iššoko kitas vyras, pasileido bėgti ir išmetė krepšį su 3 kg narkotikų.
Paaiškėjo, kad su kvaišalais bėgo D. Mačianskas. Jis vis dar slapstydamasis ir yra ieškomas policijos.
TIK FAKTAI
Pastaraisiais metais žymiausiu Kauno kriminalinio pasaulio šulu laikomas Agurkinių veidas – 41 metų Saulius Velečka, pravarde Agurkas.
Praeityje jis ilgus metus buvo paprastas buvusio Žaliakalnio nusikalstamo pasaulio veikėjo Kęstučio Liukaičio, pravarde Liukas, gaujos narys.
Agurkas palaikė glaudžius ryšius su 2001-ųjų lapkritį Vilniuje nužudyto Lietuvos bokso federacijos prezidento Remigijaus Daškevičiaus, pravarde Daškė, aplinkos žmonėmis.
Pastaruoju metu S. Velečka, vertinant pagal įgytus turtus ir įtaką, praaugo visus Kauno nusikaltėlių pasaulio mohikanus. Agurko prieš pačią Daktarų istorijos pabaigą privengė net H. Daktaras.
S. Velečka save vadino verslininku ir rimtai ketino atsiriboti nuo šešėlinio pasaulio bandydamas legalizuoti savo veiklą.
Su keliais artimiausiais bendražygiais Agurkas buvo įsteigęs kelias legaliai veikiančias įmones. Naujų verslo nišų jis aktyviai dairėsi Ukrainoje, Baltarusijoje.
Nors S. Velečkai buvo pareikšti įtarimai tik dėl neteisėto praturtėjimo, jis nuolat buvo stebimas operatyvinių tarnybų.
S. Velečkai ir dar penkiems Agurkinių lyderiams pareikšti įtarimai sukūrus nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavus. Įtariama, kad šie vyrai neteisėtai disponavo (įsigijo, laikė ir gabeno) labai didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Taip pat pareikšti įtarimai organizavus labai didelio kiekio pirmos kategorijos narkotinių medžiagų pirmtako ir kvaišalų kontrabandą iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungos šalis per Lietuvą, neteisėtai praturtėjus.