Baigėsi ES lėšos
„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tv3.lt sakė, kad prasčiausi šie metai buvo tiems sektoriams, kurie yra priklausomi nuo Europos Sąjungos paramos.
„Tos įmonės, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir tos įmonės, kurios nemažą dalį savo investicijų projektų darė naudodamos Europos Sąjungos lėšas. Baigėsi antrasis Europos Sąjungos periodas, prasidėjo 2014-2020 metų periodas, ir naujo periodo pinigai dar nespėjo pasiekti. Dėl to sumažėjo bendras investicijų lygis ir ypač valstybės investicijų dėl Europos Sąjungos paramos trūkumo. Tai liečia ir agentūras, kurios konsultuoja tais klausimais, taip pat ir švietimo sektorių“, – kalba ekonomistas.
Kalbant apie viešąjį sektorių, Ž. Mauricas sako, kad labiausiai nukentėjo švietimo sektorius, nes demografiniai pokyčiai, pasak jo, smogė visa jėga, ypač rugsėjo mėnesį.
„Priėmimo į aukštąsiais mokyklas rezultatai buvo pakankamai nuviliantys, universitetams sunkiai sekasi surinkti reikiamą kiekį studentų, kad būtų palaikomas universitetų gyvybingumas. Tik laiko klausimas, kada turėtų įvykti konsolidacija ar šių įmonių restruktūrizacija“, – kalba ekonomistas.
Dirbę su Rusija
Jo teigimu, privačiame sektoriuje labiausiai nukentėjo tie, kas dirba su Rusija, nes išsipildė prognozės, kad recesija Rusijoje užsitęs.
„Naftos kaina, nors ir šiek tiek pašoko, bet nepakankamai, sankcijos Rusijai buvo nepakankamos, tad tie sektoriai, kurie dirba su Rytų rinka, toliau patiria sunkumus ir tai situacijai užsitęsus, nesugebėjus rasti naujų alternatyvių rinkų, laukia liūdnos perspektyvos“, – kalbėjo ekonomistas.
Ž. Mauricas nurodė, kad šiemet nukentėjo ir žemės ūkis. Nors, jis pažymi, pieno kainos kilo, tačiau jos nekilo ženkliai, ir grūdų supirkimo kainos rudenį buvo itin žemos. Nors grūdų eksportas buvo ganėtinai ženklus, tačiau pajamos, sako jis, nebuvo tokios didelės.
Statybų sektorius
DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka tv3.lt nurodė, kad mažiausiai algos padidėjimą šiais metais pajuto kasybą ir karjerų eksploatavimas – kitais žodžiais tariant, statybų sektorius.
„Tai yra smėlis ir visa kita, iš ko išgaunamos iškasenos, o po to iš to gaminamos statybinės medžiagos. Ten darbo užmokestis buvo labai minimaliai padidintas – apie 3,5 proc. arba 2,5 karto mažiau nei visame ūkyje. Jų darbo užmokesčio lygis ir taip yra ganėtinai aukštas. Tie, kurie gyvena šiek tiek geriau, jų gyvenimas gerėja mažesniais tempais, o tie, kurie gaudavo mažesniu atlyginimus, tas šuoliukas kokybiniame gyvenime turėjo būti šiek tiek didesnis.
Žiūrint proporciškai, informatikai ir taip uždirba pusantro karto daugiau nei šalies vidurkis, bet jų proporcija šiek tiek sumažėjo. Vidurkis padidėjo, o jų algos didėjo lėčiau, netgi šiek tiek smuktelėjo“, – sako ekonomistė.
Spaudė išlaidos
Tad J. Rojaka sako, kad, nors atlyginimai augo visuose sektoriuose, ten, kur atlyginimai buvo geresni, jie augo lėčiau. Taip pat ekonomistė pažymi, kad mažesnes pajamas gaunantys asmenys, nors jų algos procentaliai didėjo labiau nei kitų, tačiau džiaugtis taip pat nelabai galėjo:
„Mažesnes pajamas gaunančių žmonių išlaidos didėjo sparčiau, tai ir gaunasi, kad ta visa nauda, kuri buvo generuojama, arba niveliuojasi, arba visiškai prapuola, arba lieka gerokai mažesnė. Prieš Kalėdas skaičiavome kalėdinio stalo kainas ir ėmėme paprasčiausius, populiariausius gaminius – ne kalakutą, o tiesiog vištieną – tad pamatėme, kad kainų padidėjimas, siekęs apie 5 proc., buvo spartesnis nei bendra infliacija. Tad nors mažesnes pajamas uždirbantys žmonės lyg ir turėjo džiaugtis, bet juos spaudė ir didesnės išlaidos.
Tie žmonės mažiau perka informacinių technologijų, mobiliųjų telefonų, kurie labiau pigo, mažiau pinigų išleidžia finansiniam aptarnavimui, degalam, kas irgi pigo. Tuomet jų gaunama nauda buvo apkarpyta įprastinių išlaidų paslaugoms ir maisto produktams, kurie šiemet brango“, – dalinosi J. Rojaka.
Labiausiai įsiskolinęs Vilnius
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas-patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas tv3.lt nurodė, kad dauguma savivaldybių 2016-aisiais didelio džiaugsmo neturėjo. Pasak jo, spalio 31 d. dienai, pradelsti įsiskolinimai visų savivaldybių siekė beveik 90 mln. eurų.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas-patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas tv3.lt nurodė, kad dauguma savivaldybių 2016-aisiais didelio džiaugsmo neturėjo.
„Dauguma savivaldybių didelio džiaugsmo neturi. Nežiūrint to, kad daugumos savivaldybių biudžetai surenkami, bet 49 savivaldybių pajamos savarankiškoms funkcijoms atlikti palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis tesudaro tik 85 proc. nuo krizinių 2009 m. dydžio“, – nurodė R. Čapas.
Pašnekovas sako, kad, nors skolos įsipareigojimų turi visos savivaldybės, tačiau pradelstų įsiskolinimų verslo subjektams – ne visos. „Pirmauja“ šioje ne pačioje linksmiausioje statistikoje Vilniaus miesto savivaldybė.
„Vilniaus miesto savivaldybės pradelsta skola siekia beveik 76,5 mln. euro. Antroje vietoje – Marijampolės savivaldybė su beveik 6 mln. eurų. Vilkaviškio raj. savivaldybė turi beveik milijoną eurų pradelstos skolos. Visų 60-ies savivaldybių pradelsti įsiskolinimai siekia beveik 90 mln. eurų“, – sako R. Čapas.
Lyginant su 2015 m. gruodžio 31 d., Vilnius turėjo 101. 6 mln. pradelstos skolos, o visų savivaldybių pradelsta skola siekė virš 110 mln. eurų. Tad bendra savivaldybių skola permetus sumažėjo 20-čia mln. eurų.
