„Du mėnesius darbuotojai negauna algų. Visas personalas – 68 žmonės – medikai, slaugytojai, visi. Priežastis yra ta, kad nėra pacientų, todėl ligoninė nesugeba uždirbti. Nėra šiandien pinigėlių tiek, kiek reikia, nes reikalavimai tokie, kad, nepaisant gyventojų skaičiaus, turime užtikrinti, pavyzdžiui, rentgeno budėjimus visą parą. Išeina nemaži kaštai, o pacientų nėra ir ligoninė neuždirba. Čia valstybinė problema, kad mažoms ligoninėms yra taikomi tie patys reikalavimai, kaip Kauno klinikoms, Santaros klinikoms“, – sakė šios ligoninės direktoriumi prieš kelis mėnesius paskirtas Mantas Čėsna.
Kalvarijos ligoninė yra viena tokių, kuriose, Valstybės ligonių kasų (VLK) duomenimis, nesigydo net to regiono gyventojai. Kaip portalą informavo VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas, 2016 metais 81 proc. Kalvarijos savivaldybės gyventojų nesigydė veikiančioje Kalvarijos ligoninėje, o išvyko gydytis į kitas gydymo įstaigas. Kazlų Rūdos ligoninei statistika dar nepalankesnė – net 87 proc. Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojų, kuriems buvo teiktos aktyviojo gydymo paslaugos stacionare, gydytis išvyko į kitas ligonines.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad tokių ligoninių, kuriose nesigydo net vietos gyventojai yra ir daugiau. Tai – Zarasų, Akmenės, Pakruojo, Kuršėnų ir kitos ligoninės. Ministras tikina, kad dėl šių ligoninių ateities sprendimų ieškoma, bet negali pasakyti, kada jie bus surasti.
„Tai nėra planai įstaigas uždaryti ar jas sunaikinti. Mes ieškome sprendimų. Vienoje ligoninėje – Kuršėnuose – esame radę sprendimus per slaugos lovų plėtrą. Tiesa, net ir slaugos lovas plečiant, reikia įvertinti, koks jų poreikis yra regione. Kiekvienas rajonas turi labai skirtingai išvystas šias paslaugas. Kai kur jų trūksta, kitur užtenka. Taigi jei tik slaugą teiks ligoninė, bet ten nebus pacientų, tai ligoninė vis tiek neišgyvens. Reikia rasti individualius sprendimus“, – aiškino ministras.
