Aukščiausiasis Teismas antradienį padėjo tašką trijų Panevėžio "tulpinių" gaujos narių Algimanto Vertelkos, Audrius Andrušaičio ir Virginijaus Baltušio byloje dėl tyčinių nužudymų.
Teisėjai paliko galioti nuosprendį, kuriuo šie "tulpiniai" nuteisti kalėti iki gyvos galvos už itin sunkius nusikaltimus - Panevėžio verslininkų Džiuvių nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti panevėžietį Virginijų Marščionką bei vėliau įvykdytą šį nužudymą.
Šį nuosprendį niekada savo kaltės nepripažinę nuteistieji A.Andrušaitis ir A.Vertelka ir buvo apskundę teismui.
Kasaciniuose skunduose jie teigė, kad nebuvo užtikrinta jų teisė į gynybą. Tačiau Aukščiausiasis Teismas nenustatė, kad tokia teisė būtų pažeista - visose apklausose dalyvavo gynėjai.
"Tulpiniai" skundėsi ir dėl to, kad esą buvo verčiami duoti parodymus prieš save, esą tardymo metu buvo naudojama prievarta. Tačiau bylą peržiūrėję Aukščiausiojo Teismo teisėjai konstatavo, kad A.Andrušaitis ir A.Vertelka nedavė jokių parodymų.
Nuteistieji skundėsi, esą buvo pažeista nekaltumo prezumpcija - esą vienoje televizijos laidoje tuometinis generalinis prokuroras pareiškė, kad tokius asmenis reikia įkalinti ilgiems metams.
"Nėra duomenų, kad tas pasisakymas turėjo įtakos teisėjams. Buvo daug straipsnių. Teismai už laikraščius neatsako, o duomenų, kad jie turėjo įtakos teismų sprendimams, nėra", - mano Aukščiausiasis Teismas.
A.Andrušaičio ir A.Vertelkos skundai buvo atmesti. Šio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Nė vienas nuteistųjų teismo posėdyje nedalyvavo. Nutarties išklausyti buvo atvykęs šią bylą tyręs Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis, nuteistųjų advokatai bei A.Andrušaičio tėvai.
Tai pirmoji "tulpinių" byla, kurioje yra įsiteisėjęs nuosprendis ir kuri perėjo visas teismų instancijas Lietuvoje. Kitos bylos tik neseniai yra pasiekusios teismus ir dar neišnagrinėtos.
Pasvalio rajone, Margių kaime gyvenę verslininkai Danutė ir Julius Džiuvės 2000-ųjų metų birželį buvo išvilioti iš namų ir nužudyti. 2003-ųjų gegužę Panevėžio rajone pareigūnai rado J.Džiuvės kūną. Nors moters kūnas nerastas iki šiol, pareigūnai neabejoja, kad ji taip pat yra nužudyta.
1997 metų pavasarį Radviliškio rajone policininkų uniformomis vilkintys "tulpiniai" sustabdė automobiliu važiavusį V.Marščionką. Po to jis buvo nuvežtas į Panevėžyje esantį sporto klubą ir kankinamas. Manoma, kad V.Marščionką iš pistoleto nušovė V.Baltušis.
Vėliau aukos kūnas buvo sukapotas ir sudegintas. Palaikų likučių pareigūnams nepavyko aptikti.
Manoma, kad V.Marščionkos buvo nutarta atsikratyti, nes jis neva planavo susidoroti su "tulpinių" gaujos lyderiais Sauliumi Janoniu, V.Baltušiu bei kitais.
Nuosprendį dėl šių nusikaltimų 2003-ųjų spalio 31 dieną paskelbė Vilniaus apygardos teismas. Už tyčines žmogžudystes ir pasikėsinimą nužudyti kalėti iki gyvos galvos buvo nuteisti A.Vertelka, A.Andrušaitis ir V.Baltušis.
Su teisėsauga bendradarbiaujantį ir nusikaltimus atskleisti padėjusį Dainių Skačkauską teismas pripažino kaltu dėl neteisėto laisvės atėmimo, nusikaltimo slėpimo ir kt., tačiau bausmės vykdymą atidėjo.
Vilniaus apygardos teismas nagrinėja kitą "tulpinių" bylą, kurioje jiems pareikšti įtarimai dėl 24 žmonių nužudymo, dabar bankrutuojančios bendrovės "Sema" turto plėšimo, teroro aktų, dalyvavimo nusikalstamame susivienijime.
