Gal žmogus turi tapti užkietėjusiu vagišiumi, plėšiku ar net žudiku, kad suprastų esąs... talentingas menininkas. Tokia mintis peršasi apžiūrinėjant nuteistųjų rankdarbius, sukurtus už grotų. Menininkais tapusių nuteistųjų Lietuvoje yra jau tiek daug, kad kasmet rengiamos kalinių meno darbų parodos.
Marijampolės kultūros centre atidaryta mažų parodėlių drabužius seniai išaugusi tarptautinė nuteistųjų meno darbų paroda. Joje eksponuojama apie 300 rankdarbių, suvežtų iš visų Lietuvoje esančių įkalinimo įstaigų, taip pat – iš „zonų“ Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje.
Parodoje lankėsi ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Įdomiausia, kaip teigė patyrę kalėjimų darbuotojai, kad dažniausiai menininko, kūrėjo talentą ar pašaukimą savyje atradę asmenys tai suprato tik atsidūrę už grotų. Laisvėje šie menininkai laiką švaistė kitokiam „menui“ – savinosi svetimą turtą, mosavo peiliu prieš sugėrovą, skaičiavo kruvinus smūgius, čiaupė burną plėšiamai senutei, rodė jėgą prieš moterį.
Moteris ir su ja susijusios vizijos – bene dažniausiais kalinių meno darbų motyvas. Už grotų gyvenantys nuteistieji ilgisi savo mylimųjų, draugių, svajonių, todėl ne vienas piešia, tapo jas, kopijuoja nuo nuotraukų ar paveikslėlių. Pagrindinis akcentas – moteris vaizduojama apsinuoginusi, erotiška, seksuali. Tokiais paveikslais grožėjosi parodos lankytojai.
Parodoje žiūrovus bene labiausiai traukė ir Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus portretas. Jis nutapytas Vilniaus pataisos namuose. Bausmę atliekantis portreto autorius Nikolajus J. niekada nematęs V. Adamkaus iš arti, tačiau paveiksle prezidentas lengvai atpažįstamas. Tik gal kiek stambesnio veido, negu yra iš tikrųjų.
Tiesa, piešiančių ir tapančių kalinių „zonoje“ yra kiek mažiau už tuos, kurie, patekę už grotų, suvokia turį auksines medžio drožėjo rankas ir geležinę kantrybę. Dažnas, norėdamas kalėjime numarinti kasdienes juodas mintis ir paįvairinti savo laisvalaikį, pirmiausia griebiasi medžio gabalo ir peiliuko – taip gimsta įvairūs mediniai šaukštai, dubenėliai, nuostabios rankšluostinės, akį žavinčios suvenyrinės skrynutės, medinės vazos su taip pat išdrožtais vaisiais ar saldainiais, kitokie papuošimai.
„Net sunku įsivaizduoti, kad galintys visą dieną ar net kelias prie kuriamo rankdarbio kantriai praleisti vyrai, atkakliai siekiantys rezultato, laisvėje tokios kantrybės neturėjo ir kažkokiomis aplinkybėmis skubėjo, nevaldė savęs – nusikalto, – „Akistatai“ sakė Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančius nuteistuosius, linkusius į meną ir kūrybą, prieš 10 metų į Dailės studiją subūręs ir juos skatinęs šios įstaigos darbo veteranas Antanas Baliukevičius. – Įsivaizduokite, kokio kruopštumo reikia, kad gimtų mažų ir didelių burlaivių modeliai arba toks laivelis būtų įkurdintas stikliniame butelyje ir suvenyras ne tik žavėtų, bet ir stebintų.“
Anot A. Baliukevičiaus, estetiški nuteistųjų rankdarbiai vis labiau išstumia iš medžio išdrožtus visokius bauginančius velnius, kurie ankstesnėse meno darbų parodose būdavo bene dažniausias eksponatas. Galbūt tai reiškia, kad tinkamas užimtumas „zonoje“ pajėgia išguiti velnią ir iš nusikalsti linkusių asmenų minčių.
„Kai nuteistasis ilgai galvoja, kaip turėtų atrodyti jo rankdarbis, ir ilgai prie jo sėdi drožinėdamas, piešdamas, tapydamas, tverdamas, siuvinėdamas, megzdamas ir taip toliau, tai mažiau laiko lieka mintims apie tai, kaip paskambinti kokiai nors senutei ir, primelavus apie avariją, apgaule išvilioti iš jos tūkstančius, kaip įkalbėti motiną ar žmoną slapta atvežti į „zoną“ kvaišalų, galų gale – kaip atkeršyti žmogui, kuris pasiskundė dėl įvykdyto nusikaltimo, – svarstė parodos eksponatus apžiūrinėdami lankytojai. – Tokie žmonės į „zoną“ turbūt jau negrįš niekada.“
Dažniausiai kalinių mintyse – jų išsiilgtos seksualios, erotiško moterys (nuotr. Irenos Zubrickienės) (nuotr. Balsas.lt)
Irena ZUBRICKIENĖ
