"Mūsų specialistų duomenimis, užteršta apie 200 km Baltijos jūros pakrantės, o iš viso į krantą išmesta apie 40 tonų naftos produktų. Teršalai pasklidę gana tolygiai, jų koncentracija beveik visur siekia 200 gramų 1 kvadratiniam metrui", - sakė Kaliningrado visuomeninės ekologų grupės "Ekologinė apsauga" vadovė Aleksandra Koroliova.
Ji pažymėjo, kad "žalieji" nesutinka su taršos priežasčių versija, kad tai yra naftos produktai iš Kinijos laivo, prieš maždaug mėnesį nuskendusio netoli Bornholmo salos. Ekologams kelia nerimą tai, kad Kaliningrado jūros inspekcija negali nustatyti išmesto į krantą mazuto tipo.
A. Koroliova taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jūros inspekcija, nurodydama, jog iš viso yra apie 300 kg teršalų, drauge prašo paskelbti nepaprastąją padėtį.
Antradienį Kaliningrado specializuotos jūros inspekcijos vadovė Tatjana Grin pranešė, kad Kaliningrado srityje nuo birželio 7 dienos kartkartėmis ir kai kuriose vietose į pakrantę bangos išmeta mazuto teršalų".
Daugiausiai teršalų, pasak jos, buvo išmesta praėjusį savaitgalį, per kurį specializuotos jūros inspekcijos darbuotojai ir jų pagalbininkai surinko pakrantėje 156 kilogramus mazuto, susimaišiusio su smėliu.
Inspekcijos vadovė pažymėjo, kad jūros tarša naftos produktais viršijo kritinį lygį, nustatytą Baltijai. Todėl Kaliningrado srities gubernatoriui bei Vyriausiajai civilinės gynybos ir nepaprastųjų situacijų valdybai nusiųsti kreipimaisi, kad būtina regiono teritorijoje įvesti nepaprastosios padėties režimą.
Jūros inspekcijos vadovė sakė, kad, nepaisant visų mėginimų, Kaliningrado ir Lietuvos laboratorijų specialistai, su kuriais Rusija glaudžiai bendradarbiauja, taip ir nesugebėjo nustatyti į Rusijos ir Lietuvos pakrantę išmetamo mazuto markės.
BNS
