Ketvirtadienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje viešėjęs Audronius Ažubalis diskutavo su verslininkais dėl bevizio režimo su Karaliaučiumi ir Baltarusija.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos nariai išreiškė savo poziciją, kad sienos pralaidumo klausimai riboja jų verslo galimybes. Tuo metu Užsienio reikalų ministras ginčijosi, kad tokie apribojimai apsaugo Lietuvos narystę Šengeno zonoje ir užtikrina saugumą.
„Europos Sąjunga vietinės sienos režimą sukūrė trims dalykams: kapams, bažnyčioms ir artimiesiems, o ne verslui. Tai pirmiausia tautoms, giminėms, šeimoms, kurias perskyrė sienos“, – sakė A. Ažubalis. Jeigu Lietuva režimo zoną išplėstų dar 50 km nuo Baltarusijos sienos, į prašomą zoną patektų dalis Latvijos ir Šengeno zonoje liktų tik Biržų ir Panevėžio regionai.
„Tada Lietuvos kaip Šengeno zonos ir šalies narystė galėtų būti kvestionuojama. Ir tai nėra vaikų žaidimas“, – sakė A. Ažubalis. Anot jo, iš Rytų į ES patenka apie 40 proc. viso heroino, todėl politikai turi įvertinti ne tik verslo, bet ir saugumo aspektus.
Verslininkas, „Vičiūnų“ įmonių grupės steigėjas ir vadovas Visvaldas Matijošaitis oponavo, kad Lietuvos verslui didesnis sienų pralaidumas atvertų geresnes verslo galimybes, kurių neišnaudojus, mus gali aplenkti kaimynai.
„Jeigu norėta atsitverti sienomis nuo Kaliningrado srities dėl ekonominės grėsmės (nes iš čia paprastai ateina pigesnės prekės), tai galbūt reikėtų užtverti sieną tarp Lietuvos ir Lenkijos, nes iš ten ateina dar didesnis prekių srautas [...] Kaliningrado sritis yra labai gera platforma į pasakišką rytų rinką“, – tikino jis. V. Matijošaitis teigė, kad iki 2031 metų galios lengvatinės zonos įstatymas. „Tai irgi galėtų padėti lietuviams praturtėti, ten yra labai didelės galimybės“. Kita vertus, kaip tikino verslininkas, Lietuvoje tokios galimybės nėra išnaudojamos, o tuo sėkmingai naudojasi lenkai, greitai jų pavyzdžiu ketina pasekti ir baltarusiai.
