Praėjusią savaitę šiurpios žmogžudystės sukrėtė ne tik Lietuvą, bet ir Kaliningradą. Pastarąjį dešimtmetį keistomis aplinkybėmis žuvo ne vienas šiame mieste sėkmingai verslą plėtojęs prieštaringos reputacijos asmuo.
Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad Kaliningrado centre gegužės 31-osios popietę motociklu skriejantis nežinomas šaulys nukovė du vyrus – skandalingai pagarsėjusį vietos verslininką Ivaną Ševaljė ir jo bičiulį.
Nužudytasis I. Ševaljė kadaise konfliktavo su šiauliečių statybos magnatu Stanislovu Juciumi. Pastarasis mįslingomis aplinkybėmis dingo 2007 metų balandį Kaliningrade.
Ambicingų veikėjų tandemas
Seniau Kaliningradas garsėjo kaip šokiruojantis, bauginantis ir grėsmingas tarptautinių cigarečių kontrabandininkų traukos centras, tačiau dešimtojo dešimtmečio pabaigoje veržlius kauniečius šis miestas viliojo – svarbiausia buvo nepasipainioti kulkos kelyje.
Visi jie vėliau dėl tam tikrų aplinkybių buvo nužudyti.
1998–2000 metais Lietuvos bokso federacijos prezidentas, Kauno daškinių gaujos lyderiu vadinamas Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė, ir jo artimiausi patikėtiniai sėkmingai įsitvirtino Kaliningrade, kur nuo neatmenamų laikų verslas ir mafija buvo glaudžiai susiję.
Netrukus su daškinių lyderiais bendrus projektus šiame Rusijos mieste pradėjo plėtoti vienas iš legendomis apipintos kauniečių cigarečių gabentojų bendrovės „Tora“ savininkų Valdas Jakutis.
„Praėjus dešimčiai metų po šių įvykių galima sakyti, kad Daškė ir V. Jakutis Kaliningrade vertėsi oficialiu cigarečių verslu, – savaitraščiui „Ekonomikai.lt“ pasakojo buvęs daškinių aplinkos žmogus, nenorintis atskleisti savo tapatybės. – Valdas buvo žmogus iš didžiosios raidės. Remyga (R. Daškevičius – red. past.) Lietuvos kriminaliniame pasaulyje buvo pasiekęs tokį aukštą lygį, kad jo žodis neretai būdavo lemiamas.“
Mūsų šalies spaudoje ne kartą rašyta, kad dar 1995-aisiais, rengiantis Seimo rinkimams, tuometinis įtakingas Konservatorių partijos veikėjas per tam tikrus asmenis rado Vokietijoje pagarsėjusį cigarečių kontrabandos karalių Andreasą Nimpčkę bei „Toros“ bendraturtį V. Jakutį, ir jiedu sutiko beveik milijonu litų paremti Konservatorių partiją.
Praėjus kuriam laikui V. Jakutis viešojoje erdvėje pareiškė, kad pasitraukia iš cigarečių verslo, nes aptiko naują nišą. Jis teigė perėjęs į gerokai pelningesnį alkoholio verslą. Sklando kalbos, kad V. Jakučio ir A. Nimpčkės sąjunga iširo, kai nežabotas vokiečio pinigų alkis supriešino „Toros“ akcininkus.
Kruvinos kautynės
V. Jakučiui niekada netrūko nei asmenybės žavesio, nei komersanto talento, nei drąsos rizikuoti. Atsiribojęs nuo cigarečių prekiautojų jis įsigijo kelias vyno gamyklas Kaliningrade bei Kaune valdančias įmones.
Suvokęs, kad Kaliningrade be banditų paramos negalima sudaryti nė vieno didesnio sandėrio, V. Jakutis užmezgė draugiškus ryšius su šiame Rusijos mieste jau apsipratusiu R. Daškevičiumi.
Pastarasis neblogai pažinojo vietos veikėjus, mat jau kurį laiką gerai sutarė su šio miesto mafijos autoritetu Olegu Škiliu.
Užsimezgus R. Daškevičiaus ir V. Jakučio draugystei Kaliningrade iškart buvo įvykdytos kelios užsakomosios žmogžudystės. Mįslingomis aplinkybėmis nužudyti keli V. Jakučio verslo partneriai. Tarp jų – cigaretėmis prekiaujančių bendrovių vadovai Jurijus Volkovas bei Grigorijus Pridancevas.
„Tais laikais iš Kaliningrado į Lietuvą vilkikai su cigaretėmis skriedavo ištisą parą, – pasakojo asmuo iš tuometinės R. Daškevičiaus aplinkos. – Būdavo, kad kai kurie krovininiai automobiliai paslaptingai dingdavo, o vėliau už tam tikrą mokestį juos išpirkdavo tikrieji operacijų sumanytojai. Tokiais metodais vienas kitą kaitindavo ir jūsų aprašomi asmenys. Iš cigarečių tais laikais buvo galima susikrauti milijonus. Tad galima tiktai įsivaizduoti, kokį pelną susižeria kokaino kontrabanda besiverčiantys šių dienų Kauno narkotikų prekeiviai.“
Krito vienas po kito
Kruvina cigarečių kontrabandininkų kova tragiškai atsispindi ir iki šiol neatskleistuose XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžios rezonansiniuose nusikaltimuose Lietuvoje.
Šios kovos pėdsakų aiškiai matoma 2001 metų lapkričio 24-ąją Vilniaus senamiestyje meistriškai surengtoje „operacijoje“, per kurį vieninteliu nežinomo snaiperio šūviu buvo nukautas R. Daškevičius.
Praėjus lygiai dvejiems metams ir šešiems mėnesiams po Daškės mirties, 2004-ųjų balandžio 23 dieną, Kaune, Sukilėlių prospekte, prie savo namų vartų buvo nužudytas bendrovės „Italiana International“ prezidentas V. Jakutis.
Abiejose akcijose ryškus šaltakraujiškai veikiančių Rusijos samdomų žudikų veiksmų braižas. Abiejų užsakomųjų žmogžudysčių tiesioginiai vykdytojai ir užsakovai nesurasti.
Nesutarė dėl aukštų?
S. Jucius prapuolė 2007 metų balandžio 18-osios rytą Kaliningrade. Manoma, kad tą rytą Rusijos nusikaltėliai verslininkui paspendė spąstus aštuntą valandą pakviesdami susitikti svarbaus dalykinio pokalbio. Tikriausiai norėdami užliūliuoti šiauliečio budrumą banditai susitikimo vietą paskyrė miesto centre, netoli prekybos centro bei Pietinės geležinkelio stoties. Ši vieta yra vos už kelių šimtų metrų nuo lietuvio vadovautos statybų bendrovės „Roslitstroj“ kontoros.
Dingus S. Juciui vadovauti įmonei „Roslitstroj“ stojo jo partneris Aleksandras Siomkinas. Netrukus, 2007-ųjų rugpjūtį, nėščia žmona rado Aleksandrą nudurtą peiliu prie savo mašinos namų kieme. Tuo teroras nesibaigė – greitai banditas paleido automato seriją į išvažiuojantį iš statybvietės visureigį, tik šįkart nieko nenušovė.
Supratę, kad rusų mafija nepaliks ramybėje, S. Juciaus bendražygiai šiauliečiai iš Kaliningrado srities pasitraukė – visas įmonės „Roslitstroj“ akcijas pardavė vietos laivybos bendrovei „Fordevind“, valdomai Aleksandro Ponomarenkos.
2008-ųjų balandį Lietuvos policija sulaikė su S. Juciumi ir jo partneriais konfliktavusį Rusijos pilietį Aleksanderį Ševaljė. Kaliningrado žurnalistai šį vyrą vadina vietos narkotikų prekeiviu. A. Ševaljė buvo suimtas, kai per Nidos pasienio postą mėgino įvažiuoti į Lietuvą ir pateikė padirbtą pasą.
Vyras Vokietijoje ir Rusijoje įtariamas daugybe sunkių nusikaltimų, tarp jų ir žmogžudyste. Mūsų šalies teisėsaugininkai suimtajam turėjo klausimų dėl konflikto su S. Juciumi. Mat A. Ševaljė gyvena prie pat „Roslitstroj“ statomų daugiaaukščių Baseinaja gatvėje.
Aleksanderiui nepatiko, kad iš daugiaaukščių pastatų bus matomas jo namo kiemas, todėl 2006-ųjų liepą jis nuvyko į „Roslitstroj“ kontorą ir reikalavo nugriauti vieno daugiabučio namo tris viršutinius aukštus ar bent užmūryti jų langus. S. Jucius su A. Siomkinu paklusti kaimyno įgeidžiui atsisakė, todėl išvykdamas šis pagrasino teismais ir nemalonumais.
Patikimų šaltinių teigimu, A. Ševaljė kategoriškai neigė samdęs kenkėjų statybos kranams niokoti, juolab žmonėms žudyti, o įrodymų policija neturi.
TIK FAKTAI: Informacijos neteikia
Nustatyta, kad S. Juciui už nugaros sąmokslus rezgė ir trečias bendrovės „Roslitstroj“ akcininkas kaliningradietis Aleksandras Toporovas bei apsaugos vadovas čečėnas Arbi Šarijevas.
Pastarasis, S. Juciui nežinant, kelis statomus butus pusvelčiui pardavė Kaliningrado laivybos bendrovės savininkui A. Ponomariovui. Lietuviams traukiantis iš šio miesto, A. Ponomariovas nupirko visą bendrovę „Roslitstroj“.
J. Juciaus verslo partneriai žurnalistams ne kartą sakė, kad teisėsaugininkai, žadėję išsamiai informuoti, kaip vyksta kolegos bylos tyrimas, duotą pažadą užmiršo.
Dailius Dargis, Sigitas Stasaitis