Pavojingi Rusijos aviacijos skrydžiai virš JAV karo laivo praėjusios savaitės pradžioje pribloškė pasaulinę bendruomenę. Koks šio grasinimo tikslas? Karinės jėgos demonstravimas pietinėje Baltijos jūros dalyje buvo netikėtas. Tačiau kai pradedama svarstyti apie jos priežastis, specialistai savo komentaruose prisimena kitą – Juodosios jūros – regioną.
Suomijoje įsikūrusio Aleksandro instituto, kuris skirtas Rusijos ir Rytų Europos analizei, tyrimų skyriaus vadovas Markku Kangaspuro teigia, kad Kaliningrado geografinė padėtis primena Sevastopolio karinę jūrų bazę Kryme. Užgrobusi Krymą Maskva užsitikrino savo teises į karinę bazę, kuri, tiesa, ir taip buvo namų Juodosios jūros laivyno namų bazė.
Sevastopolis, kurio romantišku įvaizdžiu rūpinasi rusai, aišku, yra žymiai svarbesnis, negu Kaliningradas, tačiau, kaip ir Krymas, Kaliningradas – vienas iš nedaugelio karinių jūrų uostų Rusijoje. Tačiau jo Baltijos jūros laivynui tektų bazuotis tik nedideliame Suomijos įlankos plotelyje.
Virš eskadrinio minininko jau skraidė rusų naikintuvai
Kapitonas Juha Kukkola, Suomijos nacionalinės gynybos universiteto strategijos pagrindų dėstytojas pažymi, kad panašios grėsmės buvo demonstruojamos anksčiau – 2014 metais Juodojoje jūroje. Tikriausiai, Rusijos lėktuvai ne veltui skraidė virš to paties laivo.
Anot J. Kukkola, Baltijos jūroje taip pat yra pastebimas Rusijos noras kontroliuoti artimiausias teritorijas ir veltis į nepageidaujamus joms veiksmus.
Politinė žinutė
M. Kangaspuro nuomonė sutampa tiek su J. Kukkolo, tiek ir su daugelio kitų apžvalgininkų nuomonė. Jo teigimu, šiuo atveju yra perduodama žinutė, kad Rusija nėra patenkinta situacija Baltijos regione.
Iš esmės tai susiję su tuo, kad NATO aljansas nusprendė dislokuoti amerikiečių pajėgas Rytų Europoje. Maskvai tai nemalonus signalas.
Didžiosios galios valstybės suaktyvėjo Baltijos jūroje
Ar pasikeitė strateginis balansas Baltijos jūroje? Anot kapitono J. Kukkolos, ne. Nors JAV iš tiesų rodo didesnį aktyvumą, negu anksčiau, iš esmės situacija atspindi normalaus karinio pasiruošimo būseną, turint omenyje ir jau padidėjusį aktyvumą prasidėjus krizei Ukrainoje.
J. Kukkola pažymi, kad Rusijos Baltijos laivyno galia taip pat išaugo. Nauji rusų laivai jau skrodžia Baltijos jūros bangas.
Kaliningrado pozicija sunkėja
„Rusija nori įtvirtinti savo pozicijas Kaliningrade, o tai tampa vis sunkiai žiūrint iš karo strategijos taško“, – tikina M. Kangaspuro.
Anot eksperto, regione jėgų balansas kol kas nebuvo sudrebintas, tačiau NATO dalyvavimas sustiprėjo. „Kaip atsaką į tai Rusija Kaliningrade dislokavo „Iskander“ kompleksus, kurių raketos gali pasiekti didelę Baltijos jūros regiono dalį. Rusijos pozicija yra tokia, kad šalies laivynas yra priverstas veikti dviejose uždarose jūrose. Per Baltijos ir Juodąsias jūras į vandenyną patekti galima tik pro siaurus sąsiaurius.
JAV eskadrinio minininko „Donald Cook“ gąsdinimas Juodojoje jūroje tik patvirtina šių dviejų situacijų panašumus. „Tuomet pasirodė informacija, kad praskridęs virš amerikiečių laivo rusų lėktuvas tariamai turėjo radijo dažnių slopinimo sistemą. Tai iš esmės yra įmanoma, tačiau tai yra tokie dalykai, apie kuriuos šalys paprastai yra linkusios nutylėti“, – teigia J. Kukkola.
Baltijos jūros incidento metu tokių sistemų naudojimas nebuvo užfiksuotas.
Gąsdinimai kartosis ir ateityje
Aneksavusi Krymą Rusija privertė Vakarų šalis sunerimti. Aleksandro instituto tyrimų skyriaus vadovas teigia, kad panašūs įvykiai ateityje dar kartosis. Sustiprintas Vakarų dalyvavimas Baltijos šalyse ir Baltijos jūroje Rusijai reiškia pokyčius tradiciniame šio regiono jėgų balanse.
„Jėgų išsidėstymas Baltijos jūroje keičiasi, o tai gali reikšti, kad Suomijai taip pat teks peržiūrėti savo pozicijas“, – teigia ekspertas.
