Jauniausioji moksleivė – vos 17-os, vyriausioji skaičiuoja 59-uosius.
Net 26-ios moterys lankys pirmą – ketvirtą klases, Pataisos namų darbuotojai pamena per pastarąjį dešimtmetį teturėję tik vieną kitą beraštę lietuvę.
„Kai kurių tėvai neleido į mokyklą, kitos anksti ištekėjo. Manyčiau, svari neraštingumo priežastis ir ta, kad romų kalba tėra šnekamoji, neturinti rašto“, – svarsto mokyklos direktorė Genovaitė Kulvinskaitė.
Reta romė šneka lietuviškai, su kitatautėmis įkalinimo įstaigoje čigonės tarška rusų kalba.
„Toks įspūdis, kad visos iš Maskvos ar Ukrainos suvažiavusios“, – pastebi direktorė.
Skaičiuoti moko netikrais pinigais
Pradinių klasių mokytoja Vitalija Jakutonienė džiaugiasi, jei per pirmuosius mokslo metus romės išmoksta bent parašyti savo vardus.
„Pirmiausia mokomės lietuviškai kalbėti. Abėcėlė – po to. G raidę pradedam pažinti tik vasarį. Suaugęs žmogus mokosi daug lėčiau nei vaikas“, – „Sekundei“ pasakojo pedagogė.
Anot jos, nemenka bėda, kad nėra vadovėlių suaugusiesiems, o pradinukams skirtus tekstus amžių įpusėjusioms moterims skaityti neįdomu. Jos daug mieliau pažįstamų raidžių ieško ant cigarečių pakelių ar reklaminiuose lankstinukuose.
Daugumai romių ne tik raidės, bet ir skaičiai – sunkiai įkandamas riešutas.
Niekada vadovėlių rankose neturėjusios moterys tepažįsta skaičius, užrašytus ant banknotų. Tačiau matematiniai veiksmai su nelyginiais skaičiais, dalyba ir daugyba joms – neįveikiama užduotis.
V. Jakutonienė skaičiuoti romes moko žaisdama parduotuvę su pačios pagamintais pinigais. Mokytoja tyčia atskaičiuoja mažiau grąžos ir suglumina romes prisipažinusi apie savo gudrybę.
Pasirodo, sukčiautojų etiketę pelniusius romus apgauti nesunku.
Atpratino nuo chalatų
Ne mažiau nei matematikos ar skaitymo pamokos romėms svarbūs etikos užsiėmimai. V. Jakutonienė džiaugiasi, kad dabar jau reta kuri į pamokas išdrįsta ateiti vilkėdama chalatu.
„Anksčiau bene visos sueidavo su chalatais. Mano klausimas, kaip atrodytų, jei ir aš į darbą taip apsirengusi ateičiau, joms sukeldavo juoką“, – pasakojo mokytoja.
Dešimt metų nuteistąsias mokanti V. Jakutonienė pastebi, kad romės labai gerbia mokytoją ir jos paskatinimas mokinėms itin svarbus.
Pedagogė jau perprato, kad jei per pamoką kuriai neparodys dėmesio, kitą dieną jos nebesulauks. Vietoje gėlių dovanos rankdarbius
Pataisos namuose dirbantys mokytojai Mokslo metų pradžios šventėje gėlių sulauks, jei dar nebus nužydėjęs nuteistųjų puoselėjamas gėlynėlis.
Nupirkti žiedų kalinčiosioms būtų per daug sudėtinga – gėlių tektų užsakyti iš laisvės. Todėl pedagogams nuteistos mokinės dažniausiai dovanoja pačių sukurtus rankdarbius.
Tiesa, ir už kalėjimo sienų pasitaiko ypatingų akimirkų. V. Jakutonienė prisimena, kaip viena mokinė išeidamaį laisvę įteikė didžiulę puokštę rožių.
Mokosi amato
Dar maždaug 100 nuteistųjų Pataisos namuose veikiančiame Profesinio rengimo centro filiale mokosi kirpėjos, siuvėjos, virėjos ir apdailininkės specialybių.
Pasak Pataisos namų direktoriaus pavaduotojos Reginos Stankuvienės, iki 2011-ųjų, kai permainos švietimo sistemoje užkirto kelią už valstybės lėšas įsigyti daugiau nei vieną specialybę, ne viena nuteistoji už grotų suspėdavo įgyti visų keturių amatų diplomus.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
