Sekmadienio rytmetį Pietų Kaliforniją sudrebino daugiau nei 300 silpnų žemės drebėjimų „spiečius“, kurio seisminiai virpesiai buvo registruojami iki pat pirmadienio popietės. Žemės drebėjimai buvo jaučiami nuo Arizonos iki San Diego. Kas vyksta Kalifornijos gelmėse ir ar tai Kalifornijos gyventojams gresia kur kas rimtesniais nemalonumais?
Žemės drebėjimų „spiečiai“ – neįprastas, tačiau ne toks jau ir retas reiškinys, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tokių „spiečių“ metu požeminiai smūgiai būna maždaug vienodo galingumo. Anot JAV Geologinių tyrimų centro (USGS) geofizikės Džiulės Daton (Julie Dutton), tokie difuziniai seisminių smūgių spiečiai yra nepalyginamai retesni už didžiuosius žemės drebėjimus, kurie įvyksta po serijos silpnų žemės virpesių.
Dž. Daton teigimu, USGS per metus užregistruoja nuo 30 iki 40 tokių „spiečių“, o įprastinių žemės drebėjimų – 20-30 tūkst. Žemės drebėjimų „spiečiai“ susidaro taipogi dėl tektoninių plokščių judėjimo, tačiau sąlyginį šio fenomeno retumą lemia kiti dalykai.
„Drebėjimų spiečius“ labai sunku apibūdinti, - „Lifeslittlemysteries.com“ pasakojo mokslininkė. – Mechanizmai – tie patys, tik visiškai kitokie padariniai aplinkoje.“
Kur prasidėjo pastarasis „grandininis žemės drebėjimas“?
Netoli mažo Brolio (Brawley) miestelio (Kalifornija, JAV), už maždaug 45 km į šiaurę nuo valstijos sienos su Meksika. Anot Dž. Daton, tokio galingumo „daugybiniai drebėjimai“ įvyksta maždaug dusyk per 10 metų. Paskutinis toks Kalifornijoje užregistruotas 2005 m.
2005-ųjų „daugybinį žemės drebėjimą“, įvertintą 5,1 balo pagal Richterį, šiųmetis drebėjimas pranoko ir siekė 5,5 balo. Tai yra savotiška destrukcinė riba: galingesni žemės drebėjimai atneša rimtų nuostolių ir/ar pasiglemžia žmonių aukų. Tačiau šįkart apie sužeidimus dėl žemės drebėjimo pranešimų nesulaukta.
Kas vyksta?
„Daugybinius žemės drebėjimus“ sukeliantys tektoninių plokščių procesai mokslininkams nėra iki galo suprantami. Geologai negali nuspėti, kiek ilgai toks grandininis drebėjimas tęsis. Štai 2005 m. jis vyko tris savaites.
Geofizikė Dž. Daton mano, jog baimintis galimo „galingo“ žemės drebėjimo nereikėtų – daugybiniai drebėjimai nėra galingų seisminių smūgių indikatoriai.
„Žinoma, į daugybinius drebėjimus negalime numoti ranka, tačiau paprastai po tokių daugybinių virpesių nieko ypatingai grėsmingo neįvyksta, - ramina mokslininkė. – Tiesa, vulkaninio aktyvumo zonose daugybiniai žemės drebėjimai dažnai įspėja apie netrukus įvyksiančius lavos išsiveržimus.“
Vienintelis potencialus kandidatas į ugnikalnio išsiveržimą Brolio miestelio apylinkėse yra Saltono jūra („Salton Sea“) vadinamą ežerą supančių penkių nedidelių lavos kupolų, vadinamų Saltono kalnais („Salton Buttes“), darinys. Paskutinį sykį jie buvo išsiveržę prieš maždaug 10 tūkst. metų.
