Šie metai – ne išimtis – po Kalėdų į ligoninės plūstelėjo dešimtys nesaikingos ir nevisavertės mitybos aukų. Taigi anksčiau racionalios mitybos klausimus išspręsdavo religija ir liaudiški papročiai – Adventas ir Gavėnia (prieš Velykas) priversdavo senovės žmones keisti mitybos sistemą bent keturis kartus per metus.
Laikai keičiasi, o mitybos įvairovės principas išlieka
Tačiau laikai keičiasi: tokio fiziškai sunkaus darbo, deginančio riebalus, nedirbame, o maisto produktų pasiūla – labai įvairi. Todėl mitybos specialistai XXI a. varginti organizmo dietomis nerekomenduoja (nebent tai daroma gydytojo nurodymu). Atvirkščiai – dietologai sako, kad Adventas ir Naujieji metai – puiki proga susimąstyti apie savo gyvenimo būdą ir kompensuoti trūkumus. Juk proseneliai, nors ir valgė kukliau, rinkosi įvairesnį maistą, todėl buvo sveikesni. Taigi ir mes, siekdami išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ir nugyventi ilgą pilnavertį gyvenimą, turėtume apskritus metus maitintis visavertiškai, nes tai būtina fiziologinei funkcijai palaikyti. O jei neturime laiko sudarinėti visavertės mitybos meniu, galime spragas užlopyti papildydami racioną vitaminais ir mineralais. Arba žuvies taukais, jei esame mėsėdžiai ir žuvį valgome ne nuolat, o tik prie Kūčių stalo.
Lietuvių mityba ydinga ne tik per šventes
„Per dieną žmogus turi gauti apie 40 įvairių skirtingų medžiagų, o jų suteikia tik visavertė mityba”, - sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Profesoriui antrina ir dr. Roma Bartkevičiūtė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja. Jos teigimu, Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenimis, mūsų šalies gyventojų mityba nėra sveika ir įvairi visų pirma dėl akivaizdaus riebalų pertekliaus.
"Riebalai turėtų sudaryti ne daugiau nei 30 proc. vidutinio paros maisto davinio energinės vertės, o Lietuvoje šis procentas siekia 43 proc. Angliavandeniai turi sudaryti ne mažiau 55 proc. nuo paros maisto davinio energinės vertės, o pas mus tesudaro apie 40 proc. Taigi mes suvartojame per mažai gerųjų angliavandenių (viso gūdo duonos arba duonos su sėlenomis, grikių bei ryžių košių, makaronų iš kietųjų kviečių rūšių) ", - sako dr. Roma Bartkevičiūtė.
Dr. Romos Bartkevičiūtės teigimu, apskritus metus būtina vartoti maistingą, įvairų, dažniau augalinės nei gyvulinės kilmės maistą: kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų, įvairių šviežių daržovių ir vaisių, mažinti maisto, turinčio daug sočiųjų riebalų, vartojimą, riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa, vartoti liesą pieną ir liesus pieno produktus, rinktis mažai cukraus turintį maistą, valgyti nesūriai.
Bet kaip čia yra: juk daugelis prisimename senelių ir prosenelių pasakojimus, kad jie valgydavo daug ir riebiai, kad pakaktų energijos nudirbti žemės ūkio darbus. O jau žiemą tai apskritai – jei papjovus kiaulaitę būdavo lašinių ant stalo, tai juos šluote šluodavo, o bulvinius blynus taip pat grietine ar spirgučiais paskanindavo, kad „gerklėje nestrigtų“. Tai kaip dabar žmonėms susigaudyti, kiek ir kokių riebalų vartoti, kad neprovokuotų susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis? Ir kas yra tie vadinami gerieji, o kas – blogieji riebalai? Juk ir mėsa, ir žuvis turi riebalų, tačiau mitybos specialistai pastebi, kad šaltųjų vandenų riebiųjų žuvų (lašišos, menkės) Lietuvos gyventojai suvalgo gerokai per mažai.
Kiauliena užgožia žuvį ir daržoves
Profesorius R.Stukas pastebi, kad lietuviai valgo per daug kiaulienos: iš 77 kg, statistiškai suvartojamų per metus, 44,5 kg sudaro kiauliena. Todėl labiausiai lietuviams trūksta būtent polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių yra riebioje žuvyje: „Kadangi žmonės tos žuvies nevartoja, omega-3 riebalų rūgščių su kitais produktais negauna, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo struktūroje sudaro apie 54 proc.“
Pasak dr. R.Bartkevičiūtės, anksčiau žmonės valgė ne tik gyvulinės kilmės riebalus, bet ir labai daug šviežių daržovių: burokų ir burokų lapų, morkų, ropių, kopūstus raugdavo statinėmis, ir gaudavo labai daug antioksidantų. Tad sotieji riebalai nedarydavo tokios didelės žalos, nes nesioksiduodavo (kaip žinome, oksiduoti riebalai kaupiasi kraujagyslėse), taigi anksčiau nebuvo tiek daug širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Dabar padėtis pasikeitusi: per dešimtmetį kasdien šviežias daržoves valgančių žmonių sumažėjo apie 40 proc.
Gerieji ir blogieji riebalai
„Skirstymas į geruosius ir bloguosius riebalus yra labiau santykinis. Ir vieni, ir kiti teikia energijos, mes turime gauti ir gyvūninės kilmės, ir augalinių riebalų. Tačiau rekomenduojama, kad augalinės kilmės riebalai (dažniausiai nesotieji, polinesotieji, mononesotieji) sudarytų didesnę dalį racione nei gyvūniniai (sotieji), - aiškina Roma Bartkevičiūtė. - Įrodyta, kad didelis kiekis sočiųjų riebalų (kitaip tariant, jei valgome per daug riebios mėsos) tikrai gali būti įvairių lėtinių ligų (kraujotakos ir net onkologinių) rizikos veiksniu. O tam tikras kiekis nesočiųjų riebalų rūgščių (riebi žuvis ir grūdinės kultūros) gali padėti apsisaugoti nuo šių ligų atsiradimo“.
Toks dr. R.Bartkevičiūtės paaiškinimas praktikoje atrodo taip. Jei nuolat vartojame riebesnę mėsą, lašinius, blynus (kaime pas močiutę) kepame ant kiaulienos taukų, gauname nemažą kiekį sočiųjų riebalų. Turime žinoti, kad tokių produktų neturime vartoti daug ir privalome kartu valgyti daržoves ir kitus produktus, su kuriais gautume antioksidantų ar kitų trūkstamų medžiagų.
„Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijoje sakoma, kad sotieji riebalai neturi sudaryti daugiau nei 10 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Tai nereiškia, kad jų visai neturi būti. Ir jeigu lietuvis valgo nedidelį kiekį lašinukų, nes taip yra įpratęs, tai nieko blogo. Bet jei jis padidins riebios mėsos dalį racione, tuomet gaus žymiai didesnį sočiųjų riebalų kiekį ir jau tada gali atsirasti sveikatos problemų. Lygiai taip pat yra rekomenduojama vietoje sočiųjų gyvūninės kilmės riebalų vartoti kuo daugiau augalinių aliejų (saulėgrąžų, sėmenų, alyvuogių, rapsų), nes juose yra mono ir polinesočiųjų riebalų rūgščių. Naujausių tyrimų duomenimis, apie 80 proc. gyventojų maisto gamybai naudoja augalinius riebalus. O gyvūninės kilmės riebalų naudojimas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo maždaug penkis kartus, - aiškina dr. R.Bartkevičiūtė. - Tik nereikia įsivaizduoti, kad, vartodami augalinės kilmės riebalus - aliejų, mes negauname kalorijų. Gauname jų tiek pat, tačiau jos yra kitokios sudėties“.
Mityba lemia sveikatą
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Daugelis žiemą linkę peršalimą gydyti tirpiais reklamuojamais milteliais.Tačiau nesusimąsto, kad, apskritus metus tinkamai maitindamiesi, galbūt tokių susirgimų galėtų išvengti.
„Nereikia iškart kalbėti apie vaistus. Prieš tai būtina pagerinti savo gyvenseną, kad tų ligų išvengtume. Ir Kalėdos tam yra puiki proga. Kai manęs klausia, kaip maitintis žiemą, pavasarį, vasarą ar rudenį, atsakau tą patį: visais metų laikais, visais sezonais reikia maitintis tinkamai, sveikai, įvairiai. Jeigu mes jaučiamės pavargę, jei nesusikaupę, kaltiname dėl to imunitetą. Tai stiprinkime jį apskritus metus. Jeigu neturime galimybių ar laiko gauti visų reikiamų medžiagų su maistu, tikrai galime vartoti reikiamą papildą, kuriame bus vitaminų ar mineralinių medžiagų. Mitybą papildę maisto papildais, mes tikrai galime pagerinti sveikatą. Galbūt po to nereikės eiti į vaistinę pirkti vaistų”, - svarsto Dr. R.Bartkevičiūtė.
