Liepos 1-ąją Lietuvoje įsigaliosiantis Probacijos įstatymas kalėjimų duris turėtų atverti trečdaliui laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų. Kiek jų grįš į Šiaulių apskritį, kol kas galima tik spėlioti.
Masinis kalinių paleidimas anksčiau laiko – visuomenės nerimas dėl saugumo, šokas nukentėjusiesiems ir įtemptas darbas lygtinai paleistų asmenų priežiūra užsiimsiantiems pareigūnams.
Paskutinis žodis – teismo
Probacija – alternatyva laisvės atėmimui. Ji reiškia, kad anksčiau laiko iš kalinimo įstaigos paleistas nuteistasis likusį bausmės laiką gyvens laisvėje prižiūrimas, kontroliuojamas ir auklėjamas šalies Pataisos inspekcijų (nuo liepos 1-osios – Probacijos tarnybų) pareigūnų.
Paskaičiuota, kad, įsigaliojus Probacijos įstatymui, į laisvę galėtų išeiti apie tris tūkstančius už įvairius nusikaltimus nuteistų asmenų. Tiek esą atitinka probacijos sąlygas ir įgija teises išeiti anksčiau laiko.
Ar nuteistajam, įvertinus visas charakteristikas ir pastangas gyventi nenusikalstant, gali būti taikoma probacija, teismui patars šalies laisvės atėmimo vietose įkurtos Lygtinio paleidimo komisijos.
Galutinį žodį tars teismas.
Mažiau saugu nebūsią?
Ne paslaptis, kad būsima probacija gąsdina visuomenę. Nemaža dalis gyventojų mano, kad masinis kalinių – vagių, plėšikų, žmogžudžių ir kt. – paleidimas gali iki kritinės ribos sumažinti saugumą bei pabloginti ir taip jau neblizgančią šalies kriminogeninę padėtį.
Šiaulių regiono pataisos inspekcijos laikinasis vadovas Regimantas Mikaliūnas tikina, kad visuomenės nuogąstavimai nėra šimtu procentų pagrįsti.
„Masinio kalinių paleidimo tikrai nebus, – įsitikinęs R. Mikaliūnas. – Skaičius – trys tūkstančiai į laisvę galinčių išeiti kalinių – tik teorinis. Mažiau saugu nei iki šiol netaps.“
Anot pareigūno, pretendentas į lygtinį paleidimą bus griežtai svarstomas, analizuojamos jo pastangos gyventi pagal visuomenei priimtinas normas, atsižvelgiama, koks jo noras mokytis, dirbti, kokie socialiniai ryšiai, įvertinama pakartotinio nusikalstamumo rizika.
Be to, asmuo turės būti atlikęs didesniąją dalį jam už įvykdytą nusikaltimą paskirtos bausmės, t.y. kuo didesne laisvės atėmimo bausme asmuo buvo nuteistas, tuo didesnę dalį turi atlikti.
Pareigūnas sutiko, kad kalinio lygtinio paleidimo greičiausiai nesupras nukentėjusysis – skriaudiko paleidimas anksčiau laiko jam gali sukelti didelį emocinį diskomfortą.
Teorinė galimybė – šimtai kalinių
Probacijos įstatymas neabejotinai papildys ir Šiaulių regiono pataisos inspekcijos, būsimos Šiaulių apygardos probacijos tarnybos, įskaitoje esančių nuteistųjų gretas.
Suskaičiuoti, kiek probuojamųjų grįš į Šiaulių miestą, apskritį ar apygardą, kol kas nėra galimybės. Tačiau aišku, kad pirmieji buvę kaliniai į gyvenamąsias vietas turėtų grįžti dar šią vasarą.
„Čia gyvenę, nusikaltę ir nuteisti asmenys, išėję į laisvę, galbūt apsistos kitur, todėl registruosis kitų šalies probacijos tarnybų įskaitose“, – sakė Šiaulių regiono pataisos inspekcijos vadovas R. Mikaliūnas.
„Šiaulių kraštas“ pamėgino santykinai palyginti šalyje praėjusiaisiais metais lygtinai iš įkalinimo įstaigų paleistų ir į Šiaulių regiono pataisos inspekcijos įskaitą patekusių asmenų skaičius.
Jei loginė skaičiuoklė neapgauna, teoriškai į Šiaulių regioną pagal naująjį įstatymą galėtų grįžti maždaug 13 procentų nuteistųjų (apie 400 iš trijų tūkstančių pretendentų).
Šiaulių regiono pataisos inspekcijos įskaitoje šių metų sausio 1 dieną buvo registruoti 145 lygtinai paleisti asmenys. 2011 metais per Pataisos inspekcijos įskaitą praėjo 376 nuteistieji.
R. Mikaliūnas sutiko, kad dirbti su kelis kartus daugiau nuteistųjų negu iki šiol, 31-am (po reformos – 36) Pataisos inspekcijos pareigūnui būtų ganėtinai sudėtinga. Bet esą įveikiama.
„Visada sakau, kad reikia dirbti su tais, kuriems pagalbos tikrai reikia, – akcentavo pareigūnas. – Jei susitikimuose su pareigūnais nuteistasis tik žiūri stiklinėmis akimis ir galvoja neaišku ką, apie kokią socializaciją ir norą keistis kalbame?“
Viena iš šiuo metu pagrindinių šalies Pataisos inspekcijų (Probacijos tarnybų) funkcijų ir krypčių R. Mikaliūnas įvardijo nuteistųjų integraciją į bendruomenę, bandymus psichologiškai paveikti asmenis, kad jie suprastų savo nusikalstamos veikos žalą aplinkai, kad pagalvotų kaip jautėsi auka.
„Kalinio socializacija, mąstymo keitimas tiesiogiai susiję su visuomenės saugumu“, – akcentavo vadovas.
Kalėjimas neišauklės
R. Mikaliūno žodžiais, kad ir kaip visuomenė baimintųsi dėl grįžtančių kalinių, jie anksčiau ar vėliau vis tiek grįš.
Praktika rodo, kad tik mažuma nuteistųjų, kalinimo vietose išbuvę visą paskirtą kalinimo laiką, grįžta norėdami gyventi dorai.
Pastebėta, kad kuo nuteistasis ilgiau kali, tuo grįžta piktesnis, nusivylęs, praradęs socialinius įgūdžius ir pasirengęs laisvėje jo laukiančias problemas spręsti konfliktiškai.
Probacijos įstatymo reikalingumu neabejoja ir Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotojas Robertas Jagminas.
Kriminalisto patirtis sako, kad kalėjimas žmogaus nepataiso – kaip kitaip, jei metų metus „paslydusieji būna tarp paslydusiųjų“.
Tačiau kad lygtinis paleidimas, kaip atpildas už gerą elgesį, tinka visiems nuteistiesiems R. Jagminas linkęs abejoti.
„Kiek kartų žmogus gali būti lygtinai paleidžiamas? Žinau nuteistųjų, kurie, kaip pasitaisę, buvo paleisti po penkis ar šešis kartus. Išeina ir vėl įkliūna. Ar tikėtis, kad toks žmogus gali pasitaisyti, nėra naivu? Viliuosi, kad Probacijos įstatymas padės atrinkti, kas yra kas“, – teigė pareigūnas.
Jo nuomone, sprendžiant lygtinio paleidimo galimybę greta kitų kriterijų reikėtų atsižvelgti ir į tai, ar nuteistasis pripažino savo kaltę, ar atsiprašė, bent iš dalies atsilygino aukai, ar gailisi.
Šalies kalėjimuose nelaisvės bausmes atlieka per 9000 nuteistųjų. Statistikos duomenimis, šimtui tūkstančių Lietuvos gyventojų tenka apie 300 nuteistųjų.
Edita KARKLELIENĖ