LVAT kolegija padarė išvadą, kad anksčiau bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas dėl tuometinės teisingumo ministrės Mildos Vainiutės įsakymo teisėtumo, tinkamai įvertino teisines ir faktines aplinkybes byloje, padarė jas atitinkančias išvadas, priėmė šioje dalyje teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Tačiau LVAT nusprendė, kad netinkamai buvo nuspręsta dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio A. Norkevičiui.
Iš valstybės A. Norkevičiui priteista sumokėti 4934 eurus turtinės ir 2 tūkstančius eurų neturtinės žalos atlyginimo.
LVAT neturtinę žalą A. Norkevičiui sumažino iki 500 eurų.
LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Šioje byloje atsakovu buvo patraukta valstybė ir Teisingumo ministerija, trečiaisiais asmenimis – Kalėjimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Liepos 4 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino 2017 metaus rugpjūčio 8 dieną priimtą tuometinės teisingumo ministrės M. Vainiutės įsakymą neskirti A. Norkevičiaus Kalėjimų departamento direktoriumi.
„Ministro diskrecija nėra absoliuti. Esminis motyvas įsakymo panaikinimo - nurodyti teisiniai ir faktiniai pagrindai nėra konkretūs, bendro pobūdžio išvados, rašytiniais įrodymais nebuvo pagrįstos, motyvai turi būti žinomi tam asmeniui, kurio atžvilgiu jie priimti“, – yra sakiusi teisėja R. Miliuvienė.
Ji taip pat teigė, kad neteisėtai buvo išplėsti reikalavimai pretenduojantiems į Kalėjimų departamento vadovus – po atrankos paskelbimo pasirodė reikalavimas, kad pretendentas nebūtų susijęs su kalėjimų sistema.
LVAT teisėjų kolegija savo nutartyje pažymi, kad ministrui suteikta kompetencija priimti teisės aktus, tarp jų Atrankos į pataisos pareigūnų pareigas taisykles, sudaryti Atrankos komisiją yra ne tik Ministro diskrecijos realizavimo priemonės, bet ir diskrecijos ribų nustatymo instrumentas, nes ministras yra saistomas savo paties nustatytų taisyklių: skiria į pareigas nustatyta tvarka atrinktą asmenį į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas.
„Kai byloje nėra kvestionuojamas įvykusios Atrankos teisėtumas, Atrankos komisijos kompetentingumas bei nešališkumas, ministro diskrecija neskirti pagal iš anksto nustatytus kriterijus atrinko asmens į pareigas tampa itin siaura, ji turėtų būti grindžiama įstatyme numatytomis ir/ar kitomis objektyviomis aplinkybėmis, kurios negalėjo būti žinomos iki atrankos organizavimo. Be to, dėl savo pobūdžio šios aplinkybės turėtų būti pakankamai akivaizdžios, patvirtinančios, kad asmens skyrimas į pareigas neatitiks tų tikslų ir uždavinių, kurie keliami atitinkamai institucijai“, – rašoma LVAT nutartyje.
Byla vyko uždaruose posėdžiuose, eksministrei teko liudyti
A. Norkevičiaus skundas buvo nagrinėjamas uždaruose posėdžiuose,
Vykstant dar viešam pirmajam posėdžiui paaiškėjo, kad byloje yra STT informacija.
LVAT nutartyje rašoma, kad teismas, susipažinęs su STT 2017 metų liepos 17 dienos raštu, jame pateiktos informacijos nevertino kaip reikšmingos išvadai pareiškėjo neskirti į Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas.
LVAT paskelbė, kad neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo vertinimu, todėl papildomai šių duomenų netiria, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ši informacija turėjo būti vertina duomenų, esančių pareiškėjo Asmens byloje (darbinės patirtis, veiklos vertinimai, skatinimas ir t. t.), visumos kontekste.
Pasak teismo, STT rašte konstatuota, kad informacijos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatyme apie pareiškėją nėra, o Valstybės saugumo departamento rašte nurodyta, kad pareiškėjui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima „Visiškai slaptai“.
Pagal LVAT nutartį, nagrinėjant ginčą dėl A. Norkevičiaus atleidimo liudytoja buvusi ministrė M. Vainiutė. Ji teigė, jog pagrindinė priežastis neskirti pareiškėjo į pareigas – jis jau ėjo šias pareigas, jas atliko netinkamai.
M. Vainiutė teisme atkreipė dėmesį į sistemines tęstines problemas, kurios liko neišspręstos. Ji nežinojo, ar specialiuosiuose reikalavimuose nebuvo įrašytas reikalavimas, jog asmuo neturi būti susijęs su laisvės atėmimo vietų sistema.
Liudytoja tvirtino, kad įsakyme yra nurodytas jo teisinis pagrindas, ji įvertino visumą dokumentų ir ilgai bei rimtai svarstė, kokį sprendimą priimti, todėl pažeidė 14 dienų terminą skirti pareiškėją į pareigas bei šio termino nepratęsė.
A. Norkevičius teismų prašė panaikinti teisingumo ministrės M. Vainiutės įsakymą neskirti jo įstaigos direktoriumi, taip pat įpareigoti priimti jį į pareigas.
A. Norkevičius anksčiau teismo prašė sustabdyti naujai paskelbtą konkursą į šias pareigas, tačiau šis prašymas buvo atmestas.
Vėliau Kalėjimų departamento vadovo konkursą laimėjo Robertas Krikštaponis. Jis ir eina pareigas.
Teisingumo ministerija teismui tvirtino, kad teismo išvada, kad ministrė, priimdama įsakymą dėl A. Norkevičiaus, peržengė savo diskrecijos ribas, yra nepagrįsta ir padaryta paviršutiniškai.
„Logiška, kad ministras, žinodamas, jog pareiškėjas minėtas pareigas jau ėjo anksčiau, bet bausmių vykdymo sistemos problemos tęsiasi iki šiol, gavęs Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. liepos 17 d. raštu pateiktą įslaptintą informaciją, turėjo rimtų abejonių dėl pareiškėjo galimybių įgyvendinti Kalėjimų departamentui nustatytus tikslus ir funkcijas, padėti ministrui formuoti valstybės politiką jam priskirtoje bausmių vykdymo srityje“,– teigė ministerija.
Jos manymu, M. Vainiutės veiksmus priimant vertinti peržengiančiais jo turimos diskrecijos ribas, būtų ribojamos ministrės konstitucinės teisės būti atsakingam už valstybės politiką nustatytoje srityje bei laikytis atsakingo valdymo principų.
