Laisvės atėmimo įstaigų pertvarką vykdanti Teisingumo ministerija klausia ir visuomenės, ką šioji norėtų matyti buvusių kalėjimų patalpose. O pati ministerija Panevėžyje norėtų matyti pataisos namus jau ne tik moterims.
Iki 2017 metų turėtų būti pertvarkytos keturių miestų – Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio ir Marijampolės – laisvės atėmimo įstaigos. Pagrindinis šios pertvarkos rezultatas būtų tai, kad minėtų miestų centruose kalėjimų galiausiai nebeliktų. Jie būtų perkelti į naujai pastatytus laisvės atėmimo kompleksus. Tad Teisingumo ministerija renka idėjas, ką būtų galima įkurdinti atlaisvintose kalėjimų patalpose.
Centre nebebus
Pasak teisingumo viceministro Gyčio Andrulionio, šiuo metu atliekama galimybių studija. O kol specialistai skaičiuoja ir analizuoja, norima išgirsti ir visuomenės nuomonę, ką gyventojai norėtų matyti vietoj Lukiškių izoliatoriaus-kalėjimo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Panevėžio, Marijampolės ir Vilniaus 1-ųjų pataisos namų.
Pasiūlymų bus laukiama maždaug porą savaičių. Jie galiausiai bus perduoti ekspertams, rengiantiems galimybių studiją.
Pasak viceministro, nors ši žinia paskelbta dar labai neseniai, jau juntamas visuomenės susidomėjimas. „Vadinasi, tai pakankamai aktuali tema visuomenei“, – nesistebi G. Andrulionis.
Geriau viešbutis nei muziejus
Šiauliečiai, pavyzdžiui, norėtų buvusiame tardymo izoliatoriuje įkurdinti „Aušros“ muziejų. Tačiau, įspėja G. Andrulionis, analizuojant visuomenės pateiktus pasiūlymus, pirmiausia vis dėlto bus atsižvelgiama į jų ekonomiškumą. Kita vertus, pasiūlymų pobūdis neribojamas: galima siūlyti net ilgalaikę nuomą, nors ministeriją labiau viliotų pirkimo siūlymai, mat naujų kalėjimų statybą planuojama finansuoti ir lėšomis, gautomis pardavus turimas patalpas.
Manoma, kad greičiausiai geriausių pasiūlymų pateiks privataus kapitalo atstovai – juolab kad užsienyje apstu pavyzdžių, kaip kalėjimų patalpos sėkmingai pertvarkomos kad ir į viešbučius.
„Jei būtų galima suderinti privatų kapitalą su visuomenės reikmėmis, būtų labai šaunu“, – neslepia teisingumo viceministras.
Anot G. Andrulionio, kiek galėtų kainuoti naujų pataisos namų moterims statyba Panevėžyje, kol kas negalintis tiksliai įvardyti. Tačiau jau paskaičiuota, kad visų keturių naujų laisvės atėmimo vietų pastatymas ir šešių esamų laisvės atėmimo įstaigų rekonstravimas preliminariai atsieitų 600 mln. litų.
Pasak viceministro, statyba ir uždarymas turėtų atsipirkti per 25 metus ir nepareikalauti papildomų biudžeto išlaidų, mat dalis lėšų, kaip minėta, būtų gauta pardavus senąsias patalpas. Be to, įstaigos gautų tuos pačius asignavimus kaip ir dabar, tačiau naujose patalpose jos galėtų daug ką sutaupyti, ko negali dabar, nes patalpos bus naujos.
Atveš ir vyrų?
Naujoji įkalinimo įstaiga Panevėžyje gali iškilti Mastrakio gatvėje. Čia Kalėjimų departamentas panaudos teise nuo 1999 metų valdo maždaug keturių hektarų sklypą. Šioje vietoje buvo numatyta statyti tardymo izoliatorių, yra atliktas projektas, patvirtinti detalieji planai. Trumpai tariant, statyboms jau beveik pasiruošta.
„Telikęs tik „amžinas klausimas“ – ar sklypo dydis pakankamas“, – sako G. Andrulionis. Didesnis plotas, ministerijos atstovo teigimu, būtų geriau ir saugumo atžvilgiu. Laisvos žemės toje vietovėje tarsi yra, tačiau miesto Savivaldybė jai yra parengusi detaliuosius planus. Pasak viceministro, yra kreiptasi į ją, tačiau atsakymo negauta jokio.
Šalia naujų pataisos namų iškiltų ir tardymo izoliatorius.
„Šiaurės Vakarų Lietuvos specifika ta, kad čia nėra tokio pobūdžio įstaigų, tad automatiškai išauga konvojavimo kaštai – reikia vežti arba į Šiaulius, arba į Kauną“, – aiškina G. Andrulionis, jog siekiama, kad tos išlaidos sumažėtų. Tačiau Panevėžio pataisos namai – specifinė įstaiga tuo, kad čia kali moterys. Ar taip ir liktų, viceministras negali tvirtai pasakyti.
„Nėra galutinio, užtikrinto sprendimo, ar liktų moterų kalėjimu, ar būtų platesnio pobūdžio įstaiga“, – neatmetė galimybės, kad čia kalėtų ir vyrai, G. Andrulionis.
Turėtų reikalų su paveldosauga
Panevėžio pataisos namai įsikūrę XIX amžiaus pabaigoje statytame pastate. Todėl dar nežinoma, ar atsirastų verslininkų, kurie nepabijotų ką nors jame kurti jau vien dėl Paveldosaugos įstatymo apribojimų.
Nors Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėjo Arūno Umbraso duomenimis, Pataisos namai niekada nebuvo įrašyti į saugomų objektų sąrašą, specialistas spėja, jog greičiausiai tik dėl specifinės pastate veikiančios įstaigos paskirties: reikalavimai paveldosaugai neišvengiamai susikirstų su saugumo reikalavimais. Tad jei Pataisos namai būtų iškelti ir vietoj jų pastate nuspręstų kurtis verslo įmonė ar visuomeninė institucija, teoriškai galiotų bendrieji statybos reikalavimai ir jokių paveldosaugos. Tačiau viskas greičiausiai nebūtų taip paprasta.
A. Umbraso teigimu, vadinamojo moterų kalėjimo statiniai yra gana vertingi tiek architektūros, tiek istorine prasme. Tad jei Pataisos namai būtų iškelti, būtų inicijuotas statinio įtraukimas į registrą.
Daiva SAVICKIENĖ
