Kalėdų Senelis dovanas galėtų pristatyti ir elektrinėmis rogėmis – net ir šiaurinėje Suomijos dalyje jau yra visa tam būtina infrastruktūra. Tuo patys įsitikino žinomi lietuvių keliautojai
Vitoldas Milius ir
Aidas Bubinas, kurie visą – 1 500 km – maršrutą nuo Rovaniemo iki Vilniaus įveikė vairuodami lengvąjį komercinį „Peugeot e-Expert“ elektromobilį.
Patyrę vairuotojai maksimaliai išnaudojo „Peugeot e-Expert“ komerciniame modelyje sumontuoto 100 kW galios elektros variklio ir 75 kWh talpos baterijos galimybes. Visgi žmonėms, kurie tuo susidomėję jau planuoja panašias keliones, V. Milius ir A. Bubinas patarė iš pradžių išbandyti turimo elektromobilio galimybes trumpesnėse išvykose. Tiksliai žinant realiomis sąlygomis nuvažiuojamą atstumą, nereikės aklai pasikliauti prietaisų rodmenimis, o tai padės išvengti nemalonių siurprizų.
Pavyzdys, kaip reikia įrengti stoteles
Keliaudami per Suomiją lietuviai naudojosi vieno operatoriaus įkrovimo stotelėmis. „
Peugeot e-Expert“ baterijos energijos atsargų papildymas 200 km atstumui jiems atsiėjo vidutiniškai apie 10 eurų. Tai beveik dvigubai pigiau, nei tektų mokėti pilant dyzeliną į ekonomiško automobilio baką.
Latvijoje ir Estijoje įkrovimo apmokestinimas panašus, o, skaičiuojant vidurkį, nuvažiuoti 100 km su „Peugeot e-Expert“ elektromobiliu šioje kelionėje lietuviams kainavo 7,8 Eur.
Vis dėlto išlaidas planuojančius keliautojus V. Milius įspėjo, jog įkrovimo kainos Suomijos viešosiose stotelėse labai skiriasi, panašiai kaip ir Lietuvoje. Be to, įvairūs operatoriai taiko nevienodus apmokestinimo būdus: vienur tenka mokėti už įkrovimo trukmę, kitur skaičiuojamas energijos kiekis, o tam tikrais atvejais mokamas vienkartinis prisijungimo mokestis.
Suomijoje V. Milių maloniai nustebino elektromobiliams reikalingos infrastruktūros planavimas. Anot keliautojo, šioje šalyje dauguma įkrovimo stotelių įrengiamos ten, kur jau yra degalinių, užkandinių, prekybos centrų arba lankytinų vietų. Tuomet netenka nuobodžiauti pildant energijos atsargas.
„Kiekvieną kartą pastatęs įkrauti elektromobilį gali kur nors nupėdinti. Nereikia laužyti galvos, kaip praleisti laiką. Gali užsukti užkąsti, išgerti kavos, apsipirkti ar pamatyti kažką įdomaus. Daug smagiau, kai, užuot rengus stoteles kažkur viduryje laukų, infrastruktūra plėtojama tokiu būdu“, – palankiai tokią strategiją vertino pašnekovas.
Tiesa, kitaip nei elektromobilius pamėgę norvegai, suomiai prie naujo tipo energijos pereina gerokai lėčiau. V. Milius pasakojo, kad tai itin juntama važiuojant toliau į šiaurę. Šalies sostinėje Helsinkyje elektromobilių netrūksta, o Laplandijoje jie kol kas – retenybė.
Prisijaukinus elektromobilį rūpesčių nekyla
V. Milius patvirtino, jog keliauti į šiaurę galima net ir su tokiu komerciniu automobiliu kaip „Peugeot e-Expert“, kurio pirminė paskirtis – pristatyti prekes miestuose ir vietiniais maršrutais. Tiesa, planuojant sustojimus būtina turėti omenyje, jog dėl elektromobiliams itin nepalankios žemos temperatūros viena įkrova įveikiamas atstumas šaltuoju sezonu pastebimai sumažėja.
„Nevalia aklai pasitikėti prietaisų skydelio rodmenimis. Tik įkrovus bateriją, kompiuteris gali rodyti 300 km nuvažiuojamą atstumą, bet jis labai greitai gali susitraukti iki 200 km, o vėliau vėl stabilizuotis. Apstu subtilybių, kurios nepatyrusiam vairuotojui gali kelti nerimą, tačiau viską perpratus galima ramiai važiuoti“, – atkreipė dėmesį keliautojas.
Itin daug energijos reikalauja salono šildymas – keliaujant šiauriniuose kraštuose jis turi būti nuolat įjungtas. Vis dėlto, kaip pastebėjo, V. Milius, ilgesnėje kelionėje tai menkiau juntama, nes salono temperatūrai palaikyti naudojama mažiau energijos nei pradiniam pašildymui.
„Važinėjant mieste, tai ypač aktualu, nes po ilgesnio sustojimo, esant žemai aplinkos temperatūrai, salonas greitai atšąla ir kiekvieną kartą sėdus į vidų tenka iš naujo pasišildyti. Tokio komercinio elektromobilio kaip „Peugeot e-Expert“ privalumas – nuo krovinių skyriaus atskirta kabina. Jos erdvė nedidelė, todėl temperatūros palaikymo energijos sąnaudos – dar mažesnės“, – komentavo keliautojas.
V. Milius pridūrė, kad elektromobiliuose itin pasiteisina šildomos sėdynės. Energijos sąnaudos sėdimosioms vietoms šildyti nėra didelės, o vairuotojui ir keleiviams užtikrinamas aukštesnio lygio komfortas. Įjungus sėdynių šildymo funkciją, galima nustatyti žemesnę salono temperatūrą.
„Siekiant efektyvumo, tenka išbandyti viską, nes elektromobilio konstrukcija – visai kitokia nei įprasto automobilio. Nėra vidaus degimo variklio, kurio perteklinė šiluma būtų perduodama į saloną ir važiuojant į priekį patektų į vidų net be papildomos įrangos. Elektromobilyje visą darbą atlieka šildytuvas“, – aiškino pašnekovas.
Kalėdų Senelis dovanas galėtų pristatyti ir elektrinėmis rogėmis – net ir šiaurinėje Suomijos dalyje jau yra visa tam būtina infrastruktūra. Tuo patys įsitikino žinomi lietuvių keliautojai
Vitoldas Milius ir
Aidas Bubinas, kurie visą – 1 500 km – maršrutą nuo Rovaniemo iki Vilniaus įveikė vairuodami lengvąjį komercinį „Peugeot e-Expert“ elektromobilį.
Patyrę vairuotojai maksimaliai išnaudojo „Peugeot e-Expert“ komerciniame modelyje sumontuoto 100 kW galios elektros variklio ir 75 kWh talpos baterijos galimybes. Visgi žmonėms, kurie tuo susidomėję jau planuoja panašias keliones, V. Milius ir A. Bubinas patarė iš pradžių išbandyti turimo elektromobilio galimybes trumpesnėse išvykose. Tiksliai žinant realiomis sąlygomis nuvažiuojamą atstumą, nereikės aklai pasikliauti prietaisų rodmenimis, o tai padės išvengti nemalonių siurprizų.
Pavyzdys, kaip reikia įrengti stoteles
Keliaudami per Suomiją lietuviai naudojosi vieno operatoriaus įkrovimo stotelėmis. „
Peugeot e-Expert“ baterijos energijos atsargų papildymas 200 km atstumui jiems atsiėjo vidutiniškai apie 10 eurų. Tai beveik dvigubai pigiau, nei tektų mokėti pilant dyzeliną į ekonomiško automobilio baką.
Latvijoje ir Estijoje įkrovimo apmokestinimas panašus, o, skaičiuojant vidurkį, nuvažiuoti 100 km su „Peugeot e-Expert“ elektromobiliu šioje kelionėje lietuviams kainavo 7,8 Eur.
Vis dėlto išlaidas planuojančius keliautojus V. Milius įspėjo, jog įkrovimo kainos Suomijos viešosiose stotelėse labai skiriasi, panašiai kaip ir Lietuvoje. Be to, įvairūs operatoriai taiko nevienodus apmokestinimo būdus: vienur tenka mokėti už įkrovimo trukmę, kitur skaičiuojamas energijos kiekis, o tam tikrais atvejais mokamas vienkartinis prisijungimo mokestis.
Suomijoje V. Milių maloniai nustebino elektromobiliams reikalingos infrastruktūros planavimas. Anot keliautojo, šioje šalyje dauguma įkrovimo stotelių įrengiamos ten, kur jau yra degalinių, užkandinių, prekybos centrų arba lankytinų vietų. Tuomet netenka nuobodžiauti pildant energijos atsargas.
„Kiekvieną kartą pastatęs įkrauti elektromobilį gali kur nors nupėdinti. Nereikia laužyti galvos, kaip praleisti laiką. Gali užsukti užkąsti, išgerti kavos, apsipirkti ar pamatyti kažką įdomaus. Daug smagiau, kai, užuot rengus stoteles kažkur viduryje laukų, infrastruktūra plėtojama tokiu būdu“, – palankiai tokią strategiją vertino pašnekovas.
Tiesa, kitaip nei elektromobilius pamėgę norvegai, suomiai prie naujo tipo energijos pereina gerokai lėčiau. V. Milius pasakojo, kad tai itin juntama važiuojant toliau į šiaurę. Šalies sostinėje Helsinkyje elektromobilių netrūksta, o Laplandijoje jie kol kas – retenybė.
Prisijaukinus elektromobilį rūpesčių nekyla
V. Milius patvirtino, jog keliauti į šiaurę galima net ir su tokiu komerciniu automobiliu kaip „Peugeot e-Expert“, kurio pirminė paskirtis – pristatyti prekes miestuose ir vietiniais maršrutais. Tiesa, planuojant sustojimus būtina turėti omenyje, jog dėl elektromobiliams itin nepalankios žemos temperatūros viena įkrova įveikiamas atstumas šaltuoju sezonu pastebimai sumažėja.
„Nevalia aklai pasitikėti prietaisų skydelio rodmenimis. Tik įkrovus bateriją, kompiuteris gali rodyti 300 km nuvažiuojamą atstumą, bet jis labai greitai gali susitraukti iki 200 km, o vėliau vėl stabilizuotis. Apstu subtilybių, kurios nepatyrusiam vairuotojui gali kelti nerimą, tačiau viską perpratus galima ramiai važiuoti“, – atkreipė dėmesį keliautojas.
Itin daug energijos reikalauja salono šildymas – keliaujant šiauriniuose kraštuose jis turi būti nuolat įjungtas. Vis dėlto, kaip pastebėjo, V. Milius, ilgesnėje kelionėje tai menkiau juntama, nes salono temperatūrai palaikyti naudojama mažiau energijos nei pradiniam pašildymui.
„Važinėjant mieste, tai ypač aktualu, nes po ilgesnio sustojimo, esant žemai aplinkos temperatūrai, salonas greitai atšąla ir kiekvieną kartą sėdus į vidų tenka iš naujo pasišildyti. Tokio komercinio elektromobilio kaip „Peugeot e-Expert“ privalumas – nuo krovinių skyriaus atskirta kabina. Jos erdvė nedidelė, todėl temperatūros palaikymo energijos sąnaudos – dar mažesnės“, – komentavo keliautojas.
V. Milius pridūrė, kad elektromobiliuose itin pasiteisina šildomos sėdynės. Energijos sąnaudos sėdimosioms vietoms šildyti nėra didelės, o vairuotojui ir keleiviams užtikrinamas aukštesnio lygio komfortas. Įjungus sėdynių šildymo funkciją, galima nustatyti žemesnę salono temperatūrą.
„Siekiant efektyvumo, tenka išbandyti viską, nes elektromobilio konstrukcija – visai kitokia nei įprasto automobilio. Nėra vidaus degimo variklio, kurio perteklinė šiluma būtų perduodama į saloną ir važiuojant į priekį patektų į vidų net be papildomos įrangos. Elektromobilyje visą darbą atlieka šildytuvas“, – aiškino pašnekovas.
