Į vilniečio mašiną kalėdinių eglučių prekeivis jau krauna jo pirkinį – žaliaskarę. Paklaustas, ar dar ne per anksti eglutę puošti, jis sako, kad perka tada, kai užsimano – į kalendorių nežiūri.
„Nusipirkom vazone, kad ilgiau išstovėtų. Sakė, galbūt prigis, jeigu palaikysim. Kaip bus, bus matyt“, – sako vilnietis.
Kol vieni žaliaskare jau apsirūpino ar dar ieško geriausiai tinkančios, kiti stebisi – sako, kad puošti ją dar gerokai per anksti:
„Aš ruošiu eglutę visą laiką Kūčių dieną. Prieš Kūčių vakarienę.“
„Nu tai mes puošdavom prieš pat beveik jau ant Kūčių, ant Kūčių. Dabar tai dar anksti yra.“
„Dar per anksti, oras koks.“
„Eglutės tai dar ne, bet, va, jau žaisliukų, reikia ruoštis. – O eglutę kada pirksit? – Greitai, šiom dienom.“
Bet prekeiviai sako, kad gyvų eglučių prekyba jau įsibėgėja. štai Andrejus pardarvimo vietą įsirengė dar penktadienį ir jau sulaukė dešimčių norinčių įsigyti eglutę.
Pardavėjas tikina, kad kainos nuo praėjusių metų nesiskiria. Tiesa, norint didesnės eglutės teks gerokai paploninti piniginę.
„Nuo 10 iki 80, jeigu jau labai didelė – tai 120. Vazone kainuoja 20. – Ai, vazone po 20. – Jo, tenai jeigu tokia kirsta bus, tai 15, 10. Jeigu kenis gražus, tai 80“, – sako eglučių prekeivis Andrej.
„Realiai kainų augimas pas mus irgi jaučiasi apie 20 procentų. Tai jeigu imti intervalą, tai nuo 20 iki 35. – Eurų? – Jo, jo“, – pasakoja eglučių prekeivis Erikas Guževičius.
Pardavėjai sako, kad pirkėjai eglutei dažniausiai pasiruošę išleisti nuo 30 iki 50 eurų. Tačiau renkasi skirtingas žaliaskares – vieniems mielesnės štai tokios vazonuose ar lietuviškos. Tuo tarpu kiti ieško daniškų kenių.
„Tarp lietuvių keniai gražiausi, nes jie daug gražiau atrodo negu mūsų lietuviškos eglutės, mūsų daug mažesni spygliai, ne tokios plačios. Keniai gražesni. Tik tiek, kad jie neturi to eglės kvapo namuose“, – teigia eglučių prekeivis Tadas.
„Pas mus ateina klientai, kurie nori gyvos eglutės su kvapu, ir taip, klientai, kurie perka mažesnes eglutes. Perka su ta tendencija ir tikisi jas persodinti, kad išsaugoti tą augalą“, – kalba E. Guževičius.
O ir paradoksas – kol lietuviai ieško daniškų kenių, lietuviškos eglutės iškeliauja pas skandinavus. Netoli Šiaulių veikiančiame eglučių ūkyje vyksta jau paskutiniai lietuviškų eglučių pjovimai.
„Iš viso šiemet apie 80 tūkst. išvežam į užsienį, apie 10, manau, Lietuvai liks“, – sako eglučių augintojas Daivanas Pranciulis.
„Kad danai jama lietuviškas, gal todėl, kad jiem tie keniai atsibodę. O mes nesam matę tokių kenių, gražių eglių ir todėl tokie skirtumai ir yra, kad danai jama mūsų lietuviškas, o mes iš Danijos tuos gražius kenius vežam“, – kalba eglučių prekeivis Tadas.
Vis tik jei norite, namus pasipuošti gyva eglute, drąsiai galite tai daryti jau dabar – pardavėjas tinkina, kad žaliaskarės tikrai išsilaikys iki gražiausių metų švenčių ar net ilgiau.
Tereikia tinkamai egle pasirūpinti: įdėti ją į stovą, į kurį pilasi vanduo, ar kibirėlį su smėliu ir įpilti vandens. Taip pat papurkšti vandeniu ir šiukštu nestatyti šalia karšto radiatoriaus.
