Artėjant šventėms paprastai nė nesusimąstome, kokia jų prasmė. Į parduotuves vilioja spindinčios vitrinos, prabangios dovanos, siūlomos akcijos. Kalėdų karštinė užhipnotizuoja net pačius dvasingiausius ir tampa sunku atsispirti spindinčių vitrinų vilionėms. Tikroji Kalėdų ir Kūčių prasmė lieka palaidota po gausiu istorijos dulkių sluoksniu.
Kalėdos pradėtos švęsti dar žmonijos priešaušriu, kuomet žmogaus gyvenimas priklausė nuo gamtos ritmo. Ši šventė labiausiai siejama su grįžtančia Saule, kai pradeda ilgėti dienos ir laiko ratas vėl sukasi pavasario link. Lietuvių liaudies kalėdinėse dainose gausiai apdainuotas mitinis Kalvis, kuris nukalęs Saulę ir įmetęs ją į dangų. Šis kalvis – tai Saulės kūrėjas. Atėjus žiemai Saulė pasitraukia ir pasaulį ilgam apglėbia tamsa, o per Kalėdas mitinis elnias Devyniaragis parneša Saulę ant savo ragų. Kalėdos – tai elnio Devyniaragio šventė.
Senolių papročių šiandien dar vis laikosi Lietuvos etnokultūros puoselėtojai. Klaipėdos Devyniaragio bendruomenės nariai Kalėdas drauge atšventė anksčiau, nes tai – šeimos šventė. Gruodžio 19 dieną bendruomenė susirinko pasveikinti grįžtančios Saulės, sutiko ją dainuodami senovines Kalėdų dainas ir gausiai vaišindami Protėvių Vėles ir dievus apeiginiais valgiais.
„Pasaulis suvienodėjo, svarbiausi Kalėdų atributai liko Kalėdų senelis, eglutė ir dovanos, o mes bandom vėl atrasti tai, kas mus išskiria iš visų kitų. Nepaisant globalizacijos, kultūrų skirtumai yra tikrasis mūsų visų grožis. O mes prisimenam ne tik tuos, kurie šalia, bet ir tuos, kurie jau išėjo. Per Kalėdas jie būna kartu su mumis. Taip pat aukojame dievams - Gabijai, Žemynai ir Perkūnui, pasveikiname grįžtančią Saulę. O ir pats žodis Kalėdos kilo nuo žodžio „kalti“, nes yra mitas, jog Kalvis nukalė Saulę ir įmetė ją į dangų.“– sakė Elena Trečiokaitė, prie Kalėdų ugnies sukvietusi Devyniaragio bendruomenę.
Kalėdas senoviškai paminėjo ir Vilniaus Romuva. Tą patį sekmadienį susirinkusi Technikos bibliotekos salėje , Vilniaus Romuvos bendruomenė pagerbė namų židinio deivę Gabiją aukodami jai gintaro dulkes, pašaukė protėvius. Apeigų folkloro grupė Kūlgrinda giedojo senovines kalėdines giesmes, žaidė ir įvairius žaidimus. Protėvių Vėlės ir bendruomenė vaišinosi apeigine kūčia – senoviniu patiekalu iš grūdų, riešutų, vaisių ir medaus.
Senosios tradicijos, žaidimai ir burtai, Kalėdų vakarą sekamos paskaitos liko graži iš protėvių paveldėta tautos tradicija, kartais verčianti susimąstyti, kartais grįžti atgal ir sustoti, pagalvoti ne ką dovanoti, bet kodėl.