Visos kalbos turėjo bendras ištakas, kurios prieš 150 tūkst. metų egzistavo Užsachario Afrikoje, tvirtina mokslininkai.
Naudodami sudėtingą šimtų kalbų analizę, visų jų pradžią tyrėjai sugebėjo atsekti iki tos pačios vietos ir to pačio laiko, rašo telegraph.co.uk. Tad jie mano, kad kalba galėjo būti vienu iš „įrankių“, paskatinusių žmonijos augimą ir leidusių jai kolonizuoti visą planetą. „Manome, kad ši kalba buvo tramplinas į civilizaciją, pagerinęs koordinaciją ir kooperaciją, o tai galėjo leisti mums plėstis“, – teigia Quentinas Atkinsonas iš Aucklando ir Oksfordo universitetų.
Q. Atkinsonas išanalizavo 504 kalbas, norėdamas nustatyti, kiek jose yra fonemų – tam tikrų kalbos garsinės sandaros vienetų. Jo nuostabai, jis aptiko tarpusavio ryšį tarp civilizacijos amžiaus ir fonemų skaičiaus kalboje. Tad daugumoje Afrikos kalbų buvo daugiau kaip 100 fonemų, o Havajų kalboje – vos 13. Anglų, prancūzų ir vokiečių kalbose jų suskaičiuota maždaug po 45 kiekvienoje.
Analizė, kurios pagrindinis šaltinis – „Kalbos struktūros pasaulio atlasas“ („World Atlas of Language Structure“), remiasi teorija, kad senesnės civilizacijos bėgant metams įgavo daugiau lingvistinės įvairovės. Pasinaudojant tuo kalbos kilmė ekstrapoliuota iki Afrikos. Manoma, kad ji gimė maždaug prieš 150 tūkst. metų, kai atsirado olų menas – viena pirmųjų bendravimo formų.
Apibendrinant, tų pasaulio vietų, kurios buvo kolonizuotos vėliausiai, vietinėse kalbose yra mažiau fonemų, o tose vietovėse, kur žmonės gyveno tūkstantmečius, jų vis dar naudojama daugiausia. „Įrodymai leidžia manyti, kad buvo bendra kalbos ištaka, o ne daugybė kalbų, atsiradusių nepriklausomai“, – teigė Q. Atkinsonas. Tyrimas skelbiamas žurnale „Science“.
