Be to, abu atsakymai išlieka simptomatiški Rusijai praėjus beveik 25 metams po Sovietų Sąjungos griūties: „Nepaisant bekraščių gamtos resursų ir daugiau nei 140 mln. žmonių didžiulio kūrybinio potencialo, po planinės ekonomikos atsisakymo net per du dešimtmečius šalyje nepavyko sukurti jokios konkurencingos produkcijos.
Savo kūrybinį potencialą ši valstybė išnaudoja persekiodama tariamus priešus, o tai tik patvirtina šios savaitės kaltinamasis nuosprendis broliams Navalnams: Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas gavo sąlygiškai lengvą bausmę, tuo metu jo brolis Olegas – iš esmės drakonišką. „Visa tame galima įžvelgti aiškų pavojų,“ – teigia žurnalistas.
„Akivaizdu, kad panaši ekonominė-politinė formacija negali būti atspari krizėms,“ – teigiama straipsnyje. Rusijos ekonomika ir jos priklausomybė nuo naftos ir dujų, būtų įsisiūbavusi net ir be Vakarų sankcijų, įvestų dėl krizės Ukrainoje.
Charakteringa tai, pažymi J. Kirchengastas, kad neseniai Vladimiras Putinas visai tautai pareiškė – Vakarai pasinaudojo Ukraina išimtinai su siekiu Rusijai uždėti sankcijas. V. Putino manymu, Vakarai siekė sustabdyti Rusijos progresą. „Tačiau priešo įvaizdžio kūrimą sukūrė ne V. Putinas, tai Kremliaus valdžios instrumentas, turintis ilgametę tradiciją. Tas, kuris bijo, kad jo pavaldiniai taps iniciatyviais piliečiais, turi nuolatos kurti savo tautai naujus priešus,“ – teigiama straipsnyje.
