Tirdama nusikalstamų grupuočių vykdomą prekybą ginklais, Latvijos policija atskleidė, kad automatai į Somalį buvo plukdomi iš Liepojos. Tačiau, kaip rašo latvių spauda, ši byla tuometinio Latvijos generalinio prokuroro Janio Maizyčio inciatyva buvo sustabdyta. Pats J. Maizytis tai neigia.
Makaronai su pistoletais
Ta ginklų byla buvo nagrinėta 2000-aisiais. Dabar ji prisiminta, J. Maizytį pasiūlius į Konstitucijos apsaugos biuro (SAB) direktoriaus postą.
Visa ta istorija prasidėjo 1996 metais. Latvijos ir Estijos pasienio punkte Ilkoje latvių muitininkai automobilyje, vežančiame makaronus, visai atsitiktinai aptiko 1600 pistoletų TT. Pagal dokumentus, makaronai buvo vežami į Sankt Peterburgą.
Pradėjus tirti bylą, paaiškėjo, kad prie tos ginklų kontrabandos yra prikišę nagus keleto šalių kariškiai ir nusikalstamų grupuočių nariai, tad tyrimo ėmėsi Latvijos, Estijos, Rusijos ir Lenkijos teisėsaugininkai.
Visą tą kontrabandą organizavo Janis Dibrančas – buvęs sovietinės armijos karininkas, nepriklausomos Latvijos kariuomenėje užėmęs aukštą postą. Baudžiamojoje byloje yra jo prisipažinimas: „Aš, Dibrančas, susitikau Rygoje su Ariju Svenomu, Raivu Risu ir Rainiu Raimu iš Estijos. Jie savo šalyje buvo sukūrę nusikalstamą grupuotę. Aš sutariau su jais, kad padėsiu jiems prekiaujant ginklais“. Tai buvo daroma per latvių ginklų prekybos bendrovę „Arnex“.
Neiškrauti laivai
Iškrėtę Garkalnėje esančius J. Dibrančo namus, Latvijos saugumo policijos pareigūnai rado įrodymų, kad tai ne pirmas ginklų kontrabandos atvejis.
1992-aisiais J. Dibrančas, tuometinis Latvijos gynybos ministerijos Ginkluotės skyriaus viršininkas, surašė suklastotą sutartį, kad Gynybos ministerija iš lenkų firmos „Cenrex“ perka įvairių ginklų už 1 964 300 JAV dolerių, ir patvirtino tai ministerijos antspaudu. Vieną šios sutarties egzempliorių J. Dibrančas atidavė tai lenkų firmai, o kitą parsinešė namo.
Tais pačiais metais jis surašė ir galutinį vartotojo sertifikatą. Jame nurodyta, kad ginklai gauti ir negali būti eksportuojami į bet kokią kitą šalį. Tas sertifikatas irgi buvo perduotas „Cenrex’o“ vadovams.
Netrukus Gdansko uoste į laivą „Nadia“ buvo pakrauta kulkosvaidžių, granatsvaidžių, automatinių pistoletų, granatų ir tas krovinys atplukdytas į Liepoją. Uoste J. Dibrančas pasirašė priėmimo aktą, nors faktiškai iš laivo buvo iškrauti tik 300 Kalašnikovo automatų ir 250 000 šovinių.
Po keleto mėnesių panaši operacija buvo pakartota. Vėl buvo suklastoti dokumentai ir iš Lenkijos į Latviją atplaukė laivas „Island“. Iš jo dėl akių buvo iškrauta 100 automatų, o kiti ginklai liko laive.
Tik 2003-iaisiais, po Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pareiškimo, paaiškėjo, iš kur ir į kur plaukė tie ginklai. Pasirodo, Baltijos jūros regione veikė pagarsėjęs ginklų kontrabandininkas Monzelis al Kasaras, bendradarbiavęs ir su Palestinos grupuotėmis, ir su Kolumbijos narkotikų karteliais. Kai visos šalys Somaliui paskelbė ginklų prekybos embargą, M. al Kasaras surado bendrininkų Lenkijoje, Latvijoje ir dar 6 mėnesius Somaliui, taip pat Kroatijai tiekė ginklus. Lenkijoje pagrindiniu jo sąjungininku tapo „Cenrex’o“ direktorius Ježis Dembovskis, o Latvijoje – J. Dibrančas.
Pelnėsi generolai
2007 metais oficialiame Lenkijos prezidento tinklalapyje buvo įdėtas pranešimas apie buvusių žvalgybininkų ir kontržvalgybininkų nusižengimus. Ten minimos 64 agentų ar karininkų, kurie viršijo savo įgaliojimus, pavardės. Daug kartų paminėta ir pulkininko J. Dembovskio pavardė. Tuo metu, kai „Cenrex’as“ pardavė ginklus Latvijai, jam ir vadovavo J. Dembovskis. Pasirodo, jis ten dirbo kaip kontržvalgybos pareigūnas.
Prieš tai J. Dembovskis žvalgybos vadovų pavedimu buvo pardavęs ginklų arabų teroristams, po to – vadovavęs nelegaliai ginklų pardavimo Ukrainai ir Šiaurės Korėjai operacijai.
1992 metais J. Dembovskis kaip „Cenrex’o“ atstovas pardavė ginklus Jemeno Demokratinei Respublikai. Oficialiai ginklai buvo parduoti bendrovei „Menzer Galion“, o jos savininkas buvo minėtasis ginklų kontrabandininkas M. al Kasaras. Bendradarbiaudamas su pastaruoju, per Panamoje įregistruotą kompaniją „Scorpion Int. Services“ J. Dembovskis ginklų pardavė ir Kroatijos bei Somalio ginkluotoms formuotėms. Tai jau buvo nusikalstama veikla, ir Gdansko prokuratūra J. Dembovskiui kartu su kitais buvo iškėlusi baudžiamąją bylą. Tada ir paaiškėjo, kad ginklai buvo parduoti ne Latvijai, o nežinomai firmai Somalyje. Bet kadangi visi tie pardavimai buvo vykdomi su generolo Konstanto Maleičiko ir kitų aukštų pareigūnų žinia, tai J. Dembovskis nebuvo nubaustas, o tik iš „Cenrex’o“ perkeltas į firmą „Steo“.
Firma „Steo“ irgi buvo sukurta nelegaliai ginklų prekybai. Ta firma, remiama iš jos pelną gaunančių aukštų kariškių, visus ginklų prekybai reikalingus leidimus gaudavo be jokių kliūčių ir labai greitai. Lenkija tas firmas buvo įkūrusi tam, kad suvaldytų nelegalų ginklų biznį, o iš gautų lėšų finansuotų karines specialiąsias tarnybas. Tačiau kai kurie pareigūnai viršijo savo įgaliojimus ir pabandė pelnytis iš ginklų kontrabandos.
1996 metais buvo nutraukta ir nusikalstama „Steo“ veikla. Ne vienam generolui, pulkininkui ar kitam žvalgybos ir kontržvalgybos karininkui buvo pareikšti kaltinimai. Tuomet paaiškėjo, kad J. Dembovskis irgi bendravo su estų nusikaltėliais ir siuntė jiems ne tik tuos pistoletus su makaronais, bet ir dar ne vieną ginklų partiją. 1994-aisiais Estijos policijai įkliuvo kontrabandininkai, kurie vežė 2420 pistoletų TT, bet pats ginklų tiekėjas liko neišsiaiškintas.
Žymus kontrabandininkas
Skandalas kilo ir sužinojus, kad bendradarbiaujama su dabar Jungtinėse Valstijose nuteistu M. al Kasaru.
Šis ginklų kontrabandininkas gimė Sirijoje 1945 metais. Jis su bendrininkais tiekė ginklus Palestinai, Somaliui, Iranui ir Irakui, taip pat Nikaragvos, Brazilijos, Kipro, Bosnijos, Kroatijos teroristinėms organizacijoms. 2008 metais JAV teismas jį nuteisė kalėti 30 metų. Jo bendrininkas Luisas Felipė Moreno Godojus buvo nuteistas kalėti 25 metus. Abu nuteisti už tai, kad pardavinėjo ginklus, kuriais turėjo būti žudomi JAV piliečiai ir numušinėjami JAV sraigtasparniai. Nuo 2006 metų vasario iki 2007-ųjų birželio abu prekiautojai mirtimi Kolumbijos teroristams buvo įsipareigoję parduoti 12 000 vienetų įvairių ginklų, tarp jų – raketų „žemė–oras“.
Iki arešto 2003-iaisiais M. al Kasaras labai plačiai gyveno Ispanijoje ir už savo gyvenimo būdą buvo pramintas „Marbelos princu“. Šioje šalyje jis ir buvo areštuotas ir perduotas JAV.
J. Maizytis viską neigia
O dabar grįžkime į Latviją. Čia kaltinimai J. Dibrančui buvo pateikti 2000-aisiais. Jis prisispažino nusikaltęs ir prokuratūra galėjo pabaigti bylą. Tai padaryti turėjo tuometinis generalinis prokuroras J. Maizytis. Tačiau, kaip teigia laikraštis „Neatkarīgā Rīta Avīze“, tiek jis, tiek prokurorė Mara Usanė visaip vilkino bylą – matyt, laukdami senaties termino. Maža to, dokumentuose buvo daromos klaidos, kad vėliau jų nebūtų galima panaudoti.
Teismas dėl ginklų kontrabandos, prasidėjęs su triukšmu, pasibaigė labai tyliai. Bendrovės „Arnex“ vadovai buvo teisiami tik už kontrabandą į Estiją, o apie ginklus Somaliui niekas neužsiminė. Taigi „Arnex’o“ atstovas Arnoldas Libekas tegavo dvejus metus lygtinai, o J. Dibrančui, kaip ir reikėjo tikėtis, byla išvis buvo nutraukta dėl senaties.
Spauda duomenis apie tą bylą jau buvo ištraukusi 2008–2009 metais. Tada M. Usanė skubiai išėjo į pensiją. J. Maizytis irgi šiek tiek nukentėjo – nebuvo perrinktas trečiajai generalinio prokuroro kadencijai.
Dabar J. Maizytis su humoru kalba apie spaudoje vėl pasirodžiusiais žinias apie ginklų kontrabandą ir jo vaidmenį šioje byloje. Kalbėdamas su portalo „Kriminal.lv“ žurnalistais jis pareiškė, jog 1990 metais jis dirbo Cėsyje. „Aš tyriau išžaginimo bylas, buvo bylų apie vietinius valdininkus, tačiau jokių bylų, susijusių su ginklų kontrabanda, aš netyriau“, – sakė J. Maizytis. Apie bylos nutraukimą dėl senaties J. Dibrančui jis, aišku, žinąs ir manąs, kad prokurorė pasielgusi pagal įstatymą. O ar dėl tos bylos, ar dėl kitko jis nebuvo perrinktas generaliniu prokuroru, girdi, reikėtų klausti parlamentarų.
Šiaip ar taip, netgi po pastarųjų priminimų apie ginklų kontrabandą kovo 14-ąją J. Maizytis buvo išrinktas SAB direktoriumi. Už jį Saeimoje balsavo 59 deputatai, o 39 buvo „prieš“. „Aš nesu dirbęs specialiosiose tarnybose, bet su Konstitucijos apsaugos biuro darbo specifika esu susipažinęs, nes dirbdamas generaliniu prokuroru prižiūrėjau šios tarnybos darbą“, – žurnalistams sakė naujasis direktorius.
Detalės naikintuvams
Latvijoje nagrinėjama dar viena su ginkluote susijusi byla. Jos kaltinamasis – firmos „Flaters“ generalinis direktorius Viktoras Tarasenka.
Iš pradžių, kai 2007-aisiais Suomijoje buvo sulaikyti penki „Flaters’ui“ priklausantys konteineriai su naikintuvų MiG-29 detalėmis, buvo areštuotas ir pats tos firmos savininkas, žinomas Latvijos milijonierius Sergejus Ratnikovas, taip pat du firmos darbuotojai – Vladimiras Kudriavcevas bei V. Tarasenka. Jiems buvo pateikti kaltinimai dėl per sieną pervežtų prekių, kurioms reikalingos licencijos.
Konkrečiai firma „Flaters“ išvežė iš Latvijos detales, skirtas koviniams lėktuvams. Šios prekės keliavo į Bangladešą. Dar daugiau tokių detalių buvo rasta „Flaters’o“ sandėliuose Rygoje ir Rygos oro uoste. Tai buvo lazeriniai raketų valdymo blokai, filtrai, tranzistoriai, mikroschemos. Išvežti tokioms strateginėms prekėms buvo būtina gauti Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijų licencijas. Firma „Flaters“ turėjo Gynybos ministerijos licenciją, o su Užsienio reikalų ministerija krovinio išvežimas nebuvo suderintas.
S. Ratnikovas tardymo izoliatoriuje prabuvo 7 mėnesius. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, jo statusas pasikeitė – dabar teisme jis turėtų dalyvauti kaip liudytojas. Tik bėda, kad teismas to liudytojo niekaip negali prisišaukti, nes šis dabar gyvena Maskvoje, o dirba vienoje čekų kompanijoje, tad yra labai užimtas žmogus. Į Latviją, kur tebegyvena jo šeima, jis atskrenda tik savaitgaliais. Jo advokatas Viesturas Zaulas teismui pasiūlė paprasčiausiai perskaityti per ikiteisminį tyrimą duotus jo parodymus. Su tuo nesutinka teisiamasis V. Tarasenka – girdi, jis buvęs samdomu darbuotoju ir viską daręs firmos savininko nurodymu.
Kaip sako V. Tarasenka, tuo metu kaip tik buvę pakeisti įstatymai, prireikę tos antros licencijos, todėl savininkas ir skubinęs išvežti prekes, nes antraip grėsusios sankcijos už terminų nesilaikymą. O kad gautum antrąją licenciją, būtų tekę palaukti.
Sraigtasparniai Sudanui
Dėl ginklų prekybos su Sudanu nemalonumų yra turėjusi ir Kauno rajone įregistruota Jurijaus Borisovo šeimai priklausanti „Avia Baltika“. Ši įmonė remontuoja sraigtasparnius, taip pat prekiauja aviacijos atsarginėmis dalimis, o savo atstovybes turi Rusijos ir Indijos sostinėse. Be kita ko, „Avia Baltika“ turi ginklų gamybos licenciją – ją naudoja ant sraigtasparnių montuojamai ginkluotei įsigyti. Paprastai ginkluotė perkama Rusijoje ir Ukrainoje.
Nemalonumai „Avia Baltikai“ buvo kilę 2003-iaisiais, paaiškėjus, kad ji 2001 metų vasarą ir 2002 metų sausį į Sudaną eksportavo du karinėms reikmėms tinkamus sraigtasparnius Mi-8T. Dėl šio fakto Seime sudaryta komisija 2003 metų kovo mėnesį priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad „Avia Baltika“ nepažeidė tuometinių Lietuvos įstatymų, vis dėlto toks eksportas prieštaravo sankcijoms, kurias Sudanui taikė Europos Sąjunga ir Jungtinių Tautų Organizacija. Vėliau, atsižvelgiant į komisijos išvadas, įstatymai buvo pataisyti – panaikintos galimybės apeiti tarptautinių institucijų rezoliucijas bei sankcijas atskiroms šalims.
Dar anksčiau baudžiamoji byla „Avia Baltikai“ buvo iškelta nustačius, kad ji 1998 metais neturėdama reikiamų leidimų į Lietuvą įvežė karinių sraigtasparnių Mi-24 dalių. Ši byla, keletą kartų nutraukta ir atnaujinta įsikišus Generalinei prokuratūrai, galutinai nutraukta 2002 metų spalį.
Kitas dvi baudžiamąsias bylas dėl pasikėsinimo per valstybės sieną be leidimo gabenti strateginę prekę „Avia Baltikai“ 2002 metų rugpjūtį iškėlė Muitinės kriminalinė tarnyba. Tąkart ši bendrovė į Šri Lanką buvo eksportavusi šios šalies oro pajėgoms skirtas sraigtasparnio Mi-17 dalis.
Ginklai Kolumbijai
Tiek čia aprašyti latvių, tiek lietuvių ginklų prekybos atvejai minimi ir Glamorgano (Didžioji Britanija) universiteto Pasienio studijų centro darbuotojo Polo Holtomo pranešime „Baltijos valstybės, ginklų prekybos tarpininkai ir nelegalus ginklų gabenimas“. Ten dar plačiau aprašyta, kaip latvių armijos pulkininkas kartu su lenkais pardavė ginklus Sudanui, taip pat pardavinėjo juos estų nusikaltėliams.
Pasirodo, laivai ginklus iš Lenkijos plukdydavo į Estiją, į Miduranos žvejybos uostą. Pasak P. Holtomo, 10-ojo dešimtmečio viduryje buvo atlikti keturi tokie nelegalūs pervežimai. Kiekvieną siuntą sudarė TT pistoletai, koviniai šautuvai ir šaudmenys, kurių bendra vertė, kaip manoma, buvo apie 640 000 JAV dolerių. Juos pirkdavo estų ginklų prekeiviai ir perparduodavo organizuotoms nusikaltėlių grupuotėms visoje Europoje.
Iš P. Holtomo pranešimo paaiškėja, dėl ko Latvijos muitininkų sulaikyti ginklai buvo atsidūrę makaronų krovinyje. 1996 metais vieno ginklus gabenančio laivo kapitonas neperkrovė krovinio jūroje, kaip buvo sutarta, o atplaukė su juo į Rygą. Kad nenuviltų Estijoje laukiančių užsakovų, pulkininkas J. Dibrančas perkrovė ginklus į sunkvežimį, apdėjo makaronais ir pasiuntė per Latvijos ir Estijos sieną.
Tame pranešime prisiminti ir Lietuvos piliečiai Aleksandras Porgrebežskis bei Aleksandras Daričevas, kurie 1996 metais Majamyje derėjosi su nusikaltėliais apsimetusiais JAV slaptaisiais agentais dėl ginklų, įskaitant net branduolinius, pardavimo. Šie gudreivos iš Lietuvos manė, kad derasi su Kolumbijos narkotikų prekeiviais. Remdamasis kitais šaltiniais, P. Holtomas rašo, jog A. Porgrebežskis su A. Daričevu turėjo Lietuvos krašto apsaugos ministerijos (KAM) dokumentus, kad jiedu iš Bulgarijos firmos „Armimex“ perka raketų sistemas, skirtas Lietuvai. Laivas su kroviniu iš Bulgarijos nuplaukė ne į Lietuvą, bet į Puerto Riką. Ginklų sistema buvo paslėpta tarp mašinų, skirtų šiai šaliai. Galiausiai A. Porgrebežskis bei A. Daričevas už kontrabandą, pinigų plovimą ir sąmokslą buvo nuteisti kalėti 4 metus.
Tačiau P. Holtomo pranešime taip ir neparašyta, kad tiedu kontrabandininkai turėjo dokumentus, ant kurių buvo suklastoti tuometinių KAM vadovų – ministro Lino Linkevičiaus ir viceministro Povilo Malakausko – parašai. Jungtinėms Valstijoms suėmus A. Porgrebežskį su A. Daričevu, mūsiškė KAM atliko vidinį tyrimą dėl galimo jos pareigūnų tarpininkavimo nelegalioje tarptautinėje ginklų prekyboje. Buvo išsiaiškinta, kad parašai suklastoti, o vienas iš ministerijos antspaudų – dingęs. Taigi vadai rankas nusiplovė. Vis dėlto vienas JAV muitinės departamento agentas tvirtino, kad iš nepavykusio ginklų sandėrio „kažkam Lietuvos krašto apsaugos ministerijoje“ atiteko 20 000 JAV dolerių.
TIK FAKTAI:
Konstiticijos apsaugos biuras (Satversmes aizsardzības birojs, SAB) – nekarinė Latvijos valstybės gynimo ir saugumo institucija, įsteigta 1995 metais. SAB darbuotojai gaudo šnipus, verbuoja agentus užsienyje, vykdo kitas žvalgybos ir kontržvalgybos funkcijas.
Kaip tik kovo viduryje SAB paskelbė savo darbų 2012 metais ataskaitą. Jo duomenimis, pernai Latvijoje žvalgybą vykdė ne vienos valstybės specialiosios tarnybos. Tarp Latvijon atsiųstų diplomatų vos ne kas antras yra šnipas, o daugiausia jie domisi ekonominiais klausimais. Užsienio valstybes ypač domina Latvijos stojimas į euro zoną, krizės įveikimo planai, energetikos projektai.
***
Buvęs sovietų armijos pulkininkas Sergejus Ratnikovas 2003 metais pirmą kartą pateko į Latvijos milijonierių sąrašą. Jis yra įsteigęs firmas „Konkors“ bei „Flaters“. Nuo 2003-iųjų tos firmos vertėsi lėktuvų technine priežiūra ir remontu, nuomojosi angarus Rygos oro uoste.
2010-aisiais firmos „Konkors“ savininku tapo verslininkas iš Baltarusijos Aleksandras Sadovojus. S. Ratnikovo teigimu, firma iš jo buvusi pagrobta. Po kurio laiko Jūrmaloje, prie jo paties namų, buvo apšaudytas S. Ratnikovo automobilis. Kulkos suvarpė užpakalinį stiklą, bet žmonės nenukentėjo. Vėliau spaudoje rašyta, neva tą pasikėsinimą inscenizavęs pats S. Ratnikovas.
Šalia Rygos oro uosto esantis viešbutis „Sky High“ ir Aviacijos muziejus irgi priklauso S. Ratnikovui. Kurti muziejų jam padėjo ir jo tėvas aviacijos generolas, kuris netoliese įrengė ir teniso kortus. Šalia kortų esančiam restoranui vadovauja S. Ratnikovo žmona Marina, buvusi „Aerofloto“ stiuardesė.
Petras KURMELIS
