Stipriai aukštyn šoktelėjusi termometro stulpelio žyma – gera žinia ledų ir gėrimų gamintojams. Graibstyte graibstomas ir šaltibarščiams gaminti naudojamas kefyras – mažesnėse sostinės parduotuvėse antradienio vakarą jo buvo sunku rasti. Vėliau darbą baigusiems ir norintiems namuose pasiruošti šaltibarščių pardavėjos galėjo pasiūlyti nebent kelias dar parduotuvėse likusias raugintų pasukų pakuotes.
„Prekes atveža pirmadieniais, o kefyro nebeturime jau nuo antradienio ryto. Nežinau, kaip gamintojai spės tiekti per karščius“, – sakė vienos Vilniaus Jogailos gatvėje įsikūrusios maisto parduotuvės pardavėja. Šiose parduotuvėse tik prisiminimas buvo likęs ir iš kito šaltibarščiams naudojamo ingrediento – svogūnų laiškų.
Karščiai užglaistys buvusį nuosmukį
Bendrovės „Ingman ledai“ generalinis direktorius Virgilijus Radvilas sakė, kad tikroji prekyba prasidėjo tik liepą, kai į Lietuvą atkeliavo karščiai. „Šiomis karštomis dienomis, palyginti su lietuviškų, tai yra vėsių ir drėgnų vasaros dienų vidurkiais, pardavimas beveik padvigubėja. Tikimės, kad liepą šiltas oras dar pasilaikys ir rezultatai bus kur kas geresni nei ankstesniais mėnesiais ar net praėjusią vasarą“, – prognozavo V. Radvilas.
Pašnekovas sakė tikįs, kad liepą prasidėjusi tikroji vasara dar tęsis ir rugpjūtį. Tai turėtų atsverti ledų rinkos sumažėjimą per pirmąjį pusmetį, kuris „ledininkų“ nelepino: rinka buvo apie 15 proc. mažesnė, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Į karščius dar sureaguos
Natūralaus mineralinio vandens gamintojos bendrovės „Neptūno vandenys“ vadybininkas Marius Čeplinskis sakė, kad šią vasarą jų produkcijos pardavimas yra apie 8–9 proc. didesnis nei praėjusią. „Galima laukti ir dar geresnių rezultatų, nes tai tik pirmoji didelių karščių savaitė, o prekybininkų užsakymai paprastai vėluoja. Kai jie sureaguoja į suintensyvėjusią prekybą, duoda tiek užsakymų, kad sunku spėti gaminti“, – sakė M. Čeplinskis.
Daugiau parduoda ne prekybos tinkluose
Pasak „Neptūno vandenų“ vadybininko, didesnė geriamojo vandens paklausa pastebima parduotuvėse nei biuruose. Mat vasarą, kai daugelis atostogauja, įmonės neužsako gerokai daugiau vandens nei šaltuoju metų laiku.
Vasarą kiek „pasislenka“ ir vietos, kur ledų pardavimo augimas būna didesnis. Pasak V. Radvilo, karštą vasarą ledų pardavimas ypač padidėja pajūryje ir kitose turistų pamėgtose vietose. Tačiau mažiau perkama didžiuosiuose miestuose, nes daug žmonių tiesiog išvažiuoja poilsiauti.
„Džiaugiamės puikiu oru, nes įmonė turi gerą distribucijos tinklą visoje Lietuvoje ir karštomis dienomis gerokai daugiau parduodame ledų vasaros prekyvietėse ir nedidelėse, nepriklausančiose prekybos tinklams, parduotuvėse“, – sakė „Ingman ledai“ generalinis direktorius.
Vartotojų skundų gauta
Vis dėlto karštis turi ir neigiamą pusę: per karščius nelengva laikyti, o juo labiau transportuoti produktus taip, kad jie nesugestų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) sakė šįmet gavusi dešimt vartotojų skundų dėl ledų. Iš jų septyni skundai buvo pagrįsti: juose buvo skundžiamasi dėl pasibaigusio vartojimo termino, dėl minkštos ledų konsistencijos ir deformuoto pavidalo, kuris atsirado dėl pažeistų laikymo sąlygų. Dėl gaiviųjų gėrimų (įskaitant nektarus) 2010 metais VMVT gavo 18 vartotojų skundų, iš jų septyni atvejai pasitvirtino: dėl ženklinimo valstybine kalba nebuvimo, dėl klaidinančio ženklinimo ir dėl pasibaigusio vartojimo termino.
TIK FAKTAI
Statistikos departamento duomenimis, šių metų birželį, palyginti su geguže, gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 0,3 proc., o labiausiai pabrango valgomieji ledai – 5,3 procento.
Vaisių, uogų ir daržovių sultys brango 2,9 procento.
Per pirmąjį 2010 m. pusmetį VMVT gavo ir ištyrė 1 tūkst. 200 vartotojų skundų dėl nekokybiškų maisto produktų arba su maistu susijusių paslaugų teikimu, iš jų 453 skundai (38 proc.) pasitvirtino.
