„Aš teisiškai padariau visus įmanomus veiksmus, kaip išeiti iš šios situacijos, nes tikrai Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas neturėtų viešųjų renginių metu kalbėti kažkokiu sovietiniu žargonu, naudodamas tokius išsireiškimus kaip „čiurkos“ ar panašius, vėliau išsiginant tų žodžių“, – teigė S. Kairys.
Jis inspekcijos vadovui yra skyręs jau antrą pastabą ir paraginęs trauktis iš pareigų, šiam viešame renginyje pareiškus, kad pavėžėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas penktadienį raštu informavo ministrą, kad iš pareigų nesitrauks.
Anot S. Kairio, jam susidaro įspūdis, kad A. Valotka šį klausimą regi kaip asmeninį savo ir ministro konfliktą, nors komisijos vadovui bandoma pasakyti, jog šis ne pirmą kartą „rodo nepagarbą tikrai nemenkai visuomenės daliai“.
„Pasiūlymo nutraukti darbo santykius nepriima, bet akivaizdu, kad pats laiško tonas ir argumentacija, deja, nepanaši, kad gerbiamas Valotka būtų pasidaręs išvadas. Kažkaip jaučiasi, kad asmeniniai interesai jam svarbiau už įstaigos misiją, už reputaciją, žmonių pasitikėjimą“, – tvirtino S. Kairys.
Anot kultūros ministro, vis dėlto ši situacija neleidžia A. Valotkos „nei kaip nors nubausti, nei jį atleisti“, nes inspekcijos vadovas galėtų sprendimus skųsti teismams, reikalauti žalos atlyginimo.
„Aš bendro darbo su juo nematau, matau tik asmeninių interesų dominavimą virš valstybės. Ir jei jis mano savo laiške rašydamas, kad „inspekcija yra autonomiška institucija ir ministrui su inspekcijos vadovu nėra jokio reikalo gyvai bendrauti dažnai“, tai manau, kad žmogus iš principo nesupranta, nei kur jis yra, nei ką daro, nei kokia jo misija“, – svarstė ministras.
„Jis nuolat pabrėžia, kad turi didžiulį žmonių palaikymą ir panašiai. Tegu dalyvauja rinkimuose, daro politinę karjerą ir tada galės būti teisus“, – pridūrė S. Kairys.
Jis taip pat sakė, jog reikėtų skirti didesnį dėmesį reglamentuojant Valstybinės kalbos inspekcijos ir kitų valstybės institucijų veiklą, kai demonstruojama „nepagarba valstybei“.
Anot S. Kairio, dėl A. Valotkos kenčia pačios inspekcijos įvaizdis, dėl to gimsta įvairių iniciatyvų Seime siekiant keisti Valstybinės kalbos įstatymą, pertvarkyti institucinę sąrangą.
„Būtent tai iššaukia Valotka savo veiksmais“, – sakė jis.
Rugsėjį kultūrininkė Monika Gimbutaitė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas, dalyvaudamas konferencijoje REDA, sakė: „Vaikų teisės, kurios yra pažeidžiamos, kurias pažeidžia pavėžėjai visokie, kalbantys ten kažkokiomis čiurkų kalbomis“.
A. Valotka vėliau LRT portalui tvirtino padaręs kalbos klaidą.
„Sakiau tiurkų, ištariau čiurkų“, – sakė jis.
Pirmoji pastaba Kalbos inspekcijos vadovui skirta šių metų rugpjūtį už tai, kad šis LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.
„Na ir kas, kad nori. Rusai ten sakykime, jie Donbase nori rusiškų užrašų, turbūt nenori ukrainietiškų. Tai yra okupacinė zona, kur vyko nuožmi polonizacija lietuvių, tai žymėti visą teritoriją lenkiškais užrašais, manau, kad pasipriešinimas būtų labai didelis“, – tuomet kalbėjo Lietuvių kalbos inspekcijos vadovas.
Šie teiginiai papiktino Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių ir Lenkijos ambasadorių Lietuvoje Konstantą Radziwillą (Konstantą Radživilą). Jie paprašė kultūros ministro įvertinti pareigūno pasisakymą.
Pavasarį Valstybinė kalbos inspekcija raštu informavo kelias ministerijas, Seimo komitetą, kad nuo 2024-ųjų kovo ketina tikrinti, kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą. Tai irgi sulaukė politikų kritikos.
