Pasak ministro, dailininkė kūryboje „derindama lietuvių folkloro tradicijas su modernizmo principais, sukūrė savitą iliustracijų stilių, kuris ne tik praturtino vaikų literatūros pasaulį, puošė viešąsias erdves, bet ir paliko ryškų pėdsaką Lietuvos dailės istorijoje“.
„Netekome iškilios menininkės, pasišventusios pedagogės, tačiau jos kūrybinis palikimas išliks nemarus, mums, mūsų vaikams ir ateities kartoms žadindamas vaizduotę, skatindamas kūrybiškumą“, – užuojautoje sako S. Kairys.
B. Žilytė-Steponavičienė mirė sekmadienį eidama 95-uosius metus.
Lietuviškojo modernizmo atstovė gimė 1930 metų birželio 2-ąją Nainiškiuose, Panevėžio rajone. 1956 metais ji baigė Valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), 1963–1987 metais dėstė M. K. Čiurlionio menų mokykloje.
Nuo 1956-ųjų menininkė aktyviai dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, įskaitant Estiją, tuometinę Čekoslovakiją, Lenkiją, Vokietiją, Rusiją, Prancūziją, Austriją ir Italiją.
B. Žilytė-Steponavičienė buvo lietuviškojo modernizmo atstovė, žinoma dėl ryškių spalvų ir folklorinių motyvų savo kūryboje. Ji iliustravo daugybę vaikų knygų, tarp jų Kosto Kubilinsko „Stovi pasakų namelis“ ir Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“.
Per savo karjerą iliustratorė pelnė daugybę apdovanojimų, įskaitant 1997 metais gautą Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių ir 2015 metais gautą Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
2020-aisiais jai suteiktas Vilniaus dailės akademijos garbės profesorės vardas.
