Kultūros ministerija primena, kad Klaipėdos miesto savivaldybė ir ministerija 2022 metų liepos 22 dieną pasirašė ketinimų protokolą dėl Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo. Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, jame numatyti įsipareigojimai abiem pusėms, tačiau šiuo metu tik Kultūros ministerija visus savo įsipareigojimus jau yra įvykdžiusi.
Praėjusią savaitę Klaipėdos meras Arvydas Vatikus teigė įžvelgiantis Kultūros ministerijos spaudimą uostamiesčiui prisidėti finansiškai prie tvarkybos, nors anksčiau apie tai nebuvo kalbėta.
„Susitarime ir iki šių metų gruodžio nebuvo jokių kalbų apie savivaldybės finansinį prisidėjimą prie projektavimo ir statybos darbų. Deja, tačiau dabar jau girdime ir turime raštiškus įrodymus, kad ministerija spaudžia savivaldybę skirti pinigų pastato sutvarkymui, nes tik tokiu atveju būtų galima paskubinti darbų eigą“, – teigė A. Vaitkus.
Kviečia laikytis įsipareigojimų
Kultūros ministras teigia, kad ministerija padarė didelį įdirbį, o įsipareigojimų turi laikytis Klaipėda.
„Klaipėdos centrinio pašto kompleksas yra įrašytas į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Šį vertingą objektą ministerija už 2,3 mln. eurų išpirko iš bendrovės „Lietuvos paštas“. Numatėme galimybę skirti finansavimą pagal Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos priemones – iš viso apie 7 mln. eurų. Dabar savo įsipareigojimų turi laikytis Klaipėdos miesto savivaldybė“, – sako kultūros ministras.
Ketinimų protokolą pasirašiusi Klaipėdos miesto savivaldybė, anot ministerijos, įsipareigojo užtikrinti Klaipėdos centrinio pašto komplekso aktualizavimą ir kultūros bei kitų veiklų ir paslaugų teikimo užtikrinimą. Šiam tikslui miesto savivaldybė įsipareigojo skirti lėšų iš savo biudžeto.
Pasak kultūros ministro, visas šis kontekstas ir įsipareigojimai Klaipėdos merui ir jo komandai yra puikiai žinomi. Pernai liepą buvo sudaryta ministerijos ir miesto savivaldybės atstovų darbo grupė, kuri turėjo įvertinti, kaip savivaldybė yra pasiruošusi pritaikyti šį objektą veiklai.
Bandė įsiūlyti Jūrų muziejui
Ministro teigimu, pernai rugsėjį Klaipėdos miesto savivaldybė turėjo pateikti pašto įveiklinimo viziją ir konkrečius pasiūlymus.
„Užuot tai padariusi, savivaldybė dar lapkritį bandė įsiūlyti šį objektą Lietuvos jūrų muziejui, nors tai yra Kultūros ministerijai pavaldi įstaiga. Kilusius klausimus dėl techninio projekto rengimo ministerija taip pat buvo priversta spręsti viena“, – primena S. Kairys.
„Pastebime, kad miesto meras ir jo komanda bėga nuo šio klausimo ir vilkina procesą nepaisydami didžiulio įdirbio iš Kultūros ministerijos pusės. Apmaudu, kad šis ambicingas projektas stoja. Dar apmaudžiau, kad iš pastarųjų Klaipėdos kultūros lauko atgarsių panašu, jog tai – ne vienkartinis nesusikalbėjimas, o bendro miesto valdžios požiūrio į kultūrą ir meną rezultatas“, – pabrėžia kultūros ministras.
Klaipėdos paštas – architekto H. Shoede suprojektuotas ir 1893 metais pastatytas neogotikinio stiliaus pastatų kompleksas. Kultūros ministerija siekia, kad šis kultūros paminklu paskelbtas objektas būtų tinkamai restauruojamas ir prižiūrimas ir taptų gyvybingu traukos centru visuomenei.
Klaipėdos savivaldybė praėjusią savaitę pranešė, kad siekia Klaipėdos centrinio pašto atgimimo ir yra numačiusi jau šiais metais skirti lėšų F. W. Argelanderio mokslo ir meno centro koncepcijai parengti.
„Klaipėdos savivaldybė savo ketinimų neišsižada. Atvirkščiai – esame labai suinteresuoti, kad klaipėdiečiams svarbią reikšmę turintis istorinis kompleksas būtų kuo greičiau sutvarkytas ir pagaliau atgimtų. Apmaudu girdėti pasisakymus, neva savivaldybė kažko nedaro, kad tai taptų realybe. Norisi priminti ministerijai, kas yra istorinio komplekso savininkas ir kas jį turėtų sutvarkyti“, – savivaldybės išplatintame pranešime cituojamas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Anot jo, tai, kad savivaldybės jau dabar prašoma finansinio prisidėjimo prie projektavimo ir pastato tvarkymo, sukelia daug klausimų, kas bus tolimesniuose etapuose, „jei valstybės lėšomis neįstengiama parengti net projekto“.
