Sakoma, jeigu neišvydai kvapą gniaužiančių piramidžių, vadinasi, apskritai nebuvai Egipte. Todėl tenka tik apsirūpinti vandens atsargomis ir pasiruošti alinančiam karčiui, kurio nenumalšins Egipto kurortuose įprastas jūros vėjas.
Ir dar... Arabų prekeivių įkyrumui, kuris, viena vertus, atrodo žavingai, kita vertus, vargina ne mažiau nei Kaire vasarą įprasta 38–42 laipsnių temperatūra.
Kelionė iš Hurgados į Egipto sostinę vietiniams įprastu autobusiuku tęsėsi net 6 valandas (į vieną pusę!). Poilsiui buvo skirtas pusvalandis dykumos apsuptyje. Tačiau atvykus į Kairą pirmiausia pasitiko ne geros emocijos, o triuškinanti skurdo panorama.
Eismo sąlygos Egipto sostinės gatvėse – tragiškos. Praktiškai nėra jokių eismo juostas žyminčių linijų, o vairuotojai pypsėdami kas kelias sekundes lenda į bet kurį pasitaikiusį plyšį tarp kitų susispaudusių automobilių.
Greičiausia todėl nėra nieko keisto, kad beveik visos Kairo gatvėse važinėjančios mašinos yra apibraižytos ar įlenktais sparnais. Tačiau vairuotojai, panašu, po smulkaus incidento apsiriboja piktu žodžiu ir pagrūmojimu kumščiais. Apie policiją ar kokį konfliktą nėra net kalbos.
Skurdas paplitęs visoje Kairo teritorijoje. Egipto sostinėje teko išvysti daug kontrastų – naujas namas ir iš lentų sulipdyta lūšna, dar blizgantis automobilis ir asiliuko (to, kurie visada liūdnomis akimis) tempiamas akivaizdžiai perkrautas vežimas.
Ir, žinoma, piramidės, kurių didžiausia – Cheopso buvo pastatyta dar 2650–2500 pr. m. e. bei pripažinta vienu iš septynių pasaulio stebuklų. Tenka sutikti, kad įspūdis stovint šalia tokio stebuklo – didžiulis. Jeigu ne įkyrūs arabų prekeiviai, būtų galima spoksoti ir spoksoti į šiuos žmonių rankomis pastatytus stebuklus.
Balsas.lt primena, kad Kairas – miestas šiaurės Egipte, prie Viduržemio jūros, didžiausias šalies ir visos šiaurės Afrikos miestas. Tai ilgametė Egipto sostinė, kurioje gyvena 7,73 mln. gyventojų (su priemiesčiais apie 25 mln.).
Svarbus transporto mazgas, tarptautinis oro uostas. Plėtojama metalurgijos, mašinų, tekstilės, chemijos pramonė. Populiarūs metalo ir odos dirbiniai. Yra metropolitenas, 4 universitetai, akademija, Egipto institutas, 10 muziejų.
Architektūra: ibn Tuluno mečetės (IX a.), Azharo mečetė (X a.), miesto vartai (XI a.), Kairo citadelė (XII a.), sultono Hasano mečetė (XIV a.), mameliukų mauzoliejai (XV–XVI a.). Miestas išsidėstęs abipus Nilo, prie šios upės žiočių.
Šioje vietoje gyventa jau daugiau kaip 6000 metų, ir tai buvo svarbi vieta daugeliui Egipto civilizacijų. Kartais Kairas vadinamas Misr – arabišku paties Egipto pavadinimu, pabrėžiant miesto svarbą visam Egiptui.
Šiame mieste yra daug tiek vakarietiškos, tiek rytietiškos kultūros bruožų, čia susilieja sena ir nauja. Tačiau Kaire yra daug socialinių-ekonominių problemų, dideli skurstančiųjų kvartalai, nevisiškai išvystyta infrastruktūra.
