Vienas iš geriausių T. Farli projektų – tinklapis „What‘s the Harm?“ („Kur slypi žala?“). Tinklapyje parinktos istorijos apie tai kaip nesugebėjimas kritiškai apdoroti informaciją gali privesti prie tragiškų pasekmių. Tarp tinklapyje surinktų istorijų – beveik 370 tūkstančių mirčių (beveik visos istorijos buvo aprašytos moksliniuose straipsniuose), virš 300 tūkstančių nelaimingų atsitikimų. Ekonominę šių istorijų žalą Timas vertina 2 815 931 000 dolerių. Be to, akivaizdu, kad realus mirčių skaičius dėl apsimetėlių teiginių yra gerokai didesnis.
Štai keletas „What‘s the Harm?“ pavyzdžių:
AIDS nėra
Būtent ŽIV ir AIDS neigimas yra vienas iš pavojingiausių pseudomokslų. Tinklapyje aprašyta virš 365 tūkstančių atvejų, kai žmonės mirdavo dėl to, kad atsisakė antiretrovirusinės terapijos, nors su šiuolaikiniais aparatais su ŽIV dešimtmečius galima gyventi pilnavertį gyvenimą bei netgi susilaukti vaikų su labai maža viruso perdavimo rizika.
Toks didelis mirčių skaičius daugiausia aiškinamas vieno vienintelio aktyvisto Thabo Mbeki, buvusio PAR prezidento, veikla. Politikas neigė ryšį tarp ŽIV ir AIDS, griežtai stabdė gydymo programas savo šalyje. Tai privedė prie 330 tūkstančių užsikrėtusių saugusiųjų mirčių bei prie 35 tūkstančių vaikų užkrėtimo dėl to, kad jų motinos negavo adekvačios medicininės pagalbos nėštumo metu.
Žolelių mėgėjai
Kitas lyderis sąraše – virš 100 tūkstančių mirčių arba susižalojimų – gydymas žolelėmis. Niekas neabejoja, kad augaluose gali būti vaistinių medžiagų, bet mokslas paima tas medžiagas ir jų pagrindu kuria tikrus vaistus be tūkstančių nežinomų komponentų. Todėl dabar, XXI amžiuje, gydymas žolelėmis neatlaiko jokios sąžiningos konkurencijos su normalia farmakologija. Tačiau žolelių mėgėjai pradeda kurti įvairias ezoterines koncepcijas apie energijų balansus ir individualias prieigas, kas reiškia, kad du skirtingi „gydytojai“ tam pačiam pacientui paskirtų du visiškai skirtingus žolelių rinkinius. Ir toks „gydymas“ yra gerokai pavojingesnis, nei, tarkime, homeopatija. Homeopatiniuose vaistuose paprasčiausiai nėra veiksmingųjų medžiagų. Žolelėse jų yra.
1990-1992 metais Europoje buvo populiarios kinų žolelių tabletės svorio metimui. Jos buvo santykinai nekenksmingos, bet viena iš į Europą atkeliavusių partijų sudėtyje turėjo augalo Aristolochia fangchi, uždrausto visuose civilizuotose valstybėse dėl jo kancerogeninių savybių ir rimto pavojaus inkstams. Gydytojai ištyrė 100 pacientų, kuriems gerokai pakenkė ši žolelė. 43 iš jų visiškai nustojo veikti inkstai. 18 iš jų nustatytas šlapimo takų vėžys.
„Dūriai“ į galvą
Pagal absoliutų nukentėjusiųjų skaičių nuo gydymo žolelėmis nedaug atsilieka vadinamoji energetinė medicina – visų tų paslaptingų elektrinių ir magnetinių įrenginių, kurie nežinomu būdu turi paveikti nežinia ką, panaudojimas žmogaus gydymui. Laimei dauguma nukentėjusiųjų išgyveno ir netgi spėjo kreiptis į normalius gydytojus, todėl žala buvo labiau materialaus pobūdžio.
Dar vienas lyderis – gydymas milžinišku vitaminų kiekiu. Tai yra pseudomokslo kryptis, populiari vakaruose. Vitaminai, suprantama, žmogui yra reikalingi, tačiau tai nėra priežastis, dėl kurios reikėtų savo vaiką gydyti nuo vėžio 124 tabletėmis per dieną, kol auglys išspaus akis iš orbitos.
Ir vis dėlto pagrindinė pseudomokslų sukeliamų mirčių priežastis – banalus gydymo trūkumas. Arba, kas yra labai paplitę, – atsisakymas nuo galimybės užkirsti kelią susirgimui, kas vėliau reikalauja sudėtingo ir brangaus gydymo, priveda prie komplikacijų ir mirčių. Timo tinklapyje aprašyti 4403 vaikai, nukentėję dėl jų tėvų atsisakymo juos skiepyti. Ir tokių atvejų neabejotinai yra gerokai daugiau.
