Ar jūsų nesiutina amžinai prasmegę kanalizacijos šulinių dangčiai Lietuvos gatvėse, nuolatinis pakabos daužymas į juos ir slalomo apšilimo pratimus primenantis mėginimas tarp jų išlaviruoti? Daugeliui lietuvių atrodo, kad tai – nepataisomas sovietinis reliktas, su kuriuo reikia paprasčiausiai susitaikyti ir nekreipti į tai dėmesio. Verčiau tą dėmesį sutelkti į didžiąsias duobes. Ir pėsčiuosius. Tačiau vokiečiai apie tai turi visai kitą nuomonę. Lietuvos keliams prastos kokybės iš tiesų neprikiši. Jei netenkina užmiesčio kelių kokybė, pavažiuokite į kaimyninę Latviją, Žiemgalos regiono pusėn (nuo Via Baltikos į šiaurę)… O štai lietuviškos gatvės Lietuvos vairuotojus į neviltį varo jau ne vieną dešimtmetį.
Apie klaikias, pakabą laužančias ir padangas kapojančias duobes nekalbėsime. Šįkart apsiribokime… šulinukų dangčiais. Kuriais, tenka pripažinti, Lietuvos miestų gatvės sėte nusėtos. Deja, labai daug jų – bjauriai susmegę.
Vairo broliai ir seserys Lietuvoje šiuo klausimu skendi tokioje apatijoje, jog yra įsitikinę: šie kelio defektai, matyt, nepataisomi. „Dar tarybiniais laikais klojo, nėra ko norėti…“ Tačiau tai – mitas, kurį pavyzdingai griauna štai ši vaizdo medžiaga iš Vokietijos. Ten šulinukų problemos imamasi jau tada, kai šie į asfaltą susmenga nors 2 cm.
Lieka pripažinti: jei taip būtų prižiūrimos ir Lietuvos gatvės, automobilio pakabą Lietuvoje remontuoti tektų nebent tuo atveju, jei važinėjama neasfaltuotais vieškeliais ir bekele.
