Per vėlai pastebėta ar nepaisyta artimojo psichikos negalia kartais baigiasi tragedija: laidotuvėmis, žudiko priverstiniu gydymu ir paniška aplinkinių baime, kad toks ligonis grįš nepasveikęs.
Kauno apygardos teismas išnagrinėjo Paežerių kaimo (Vilkaviškio sav.) gyventojos Onos G. (49 m.) nužudymo aplinkybes ir moters mirties kaltininką Vincą G. (50 m.), jos sutuoktinį, pasiuntė priverstinai gydyti į Rokiškio psichiatrijos ligoninę griežto stebėjimo sąlygomis.
Čia Vincas gydomas jau nuo tada, kai buvo suimtas po nužudymo. Nustatyta, kad jis negalėjo ir vis dar negali suvokti savo veiksmų. Teismai tokius žmones paskelbia esant nepakaltinamus ir bausmės neskiria.
Vincas nebuvo teistas – žinotas tik kaip keistuolis. Pastaruoju metu gyveno atskirai nuo savo šeimos, nors nebuvo išsituokęs. Laiką jis leido Navadolės kaime, o į Paežerius tik atvažiuodavo. Viena tokia kelionė šių metų balandžio 7-ąją ir baigėsi tragedija.
Apie tai, kad apie antrą valandą nakties iš vieno buto sklinda vaitojančios moters balsas ir vyro šūksniai, į policiją pranešė viena namo gyventoja. Netrukus pagalbos pradėjo šauktis ir poros vaikai.
Nuvykę policininkai bute rado gulinčią pusnuogę buto šeimininkę Oną, o šalia jos stovėjo sutuoktinis Vincas. Vyras buvo blaivus, tačiau pareigūnai iškart įtarė, kad jis nestabilios psichikos: rėkavo nežinia kam, nerišliai tarė žodžius, minėjo ir velnią, ir dievą.
Greitosios pagalbos medikai sužalotą Oną išvežė į ligoninę. Čia nelaimėlė po kelių valandų mirė. Medikai šiurpo: pacientei buvo lūžusi kaukolė, galvoje žiojėjo plėštinės žaizdos.
Nustatyta, kad Ona tą naktį buvo žiauriai sumušta – daužyta ir kambaryje, ir balkone. Pagal pėdsakus buvo matyti, kad moteris trankyta į betonines grindis, jai ne kartą smogta ir balkone buvusiais plytgaliais.
Sulaikytas Vincas G., policijos areštinėje sužinojęs apie žmonos mirtį, anot pareigūnų, reagavo visai ramiai. Jis kone džiugiai „paaiškino“, kad, girdi, išvaręs iš žmonos velnią.
Keistas, bet ne agresyvus
Po tragedijos paaiškėjo, kad niekas iš artimųjų neįtarė, jog Vincas taip sunkiai serga psichikos liga, kad net gali kelti grėsmę kitų gyvybei. Dvi nužudytos Onos seserys pasakojo, kad Vincas senokai gerdavo vaistus nuo depresijos, tačiau rimčiau gydytis nenorėjo, nes neigė esąs psichiškai nesveikas.
„Vincas kartais pasakydavo, kad jam reikia iš žmonos išvaryti demonus, tačiau nekreipėme į tai dėmesio – manėme, juokauja“, – sakė Onos sesuo.
Kaimynai irgi tegalėjo stebėtis, kad Vinco žiauraus smurto auka tapo rami ir labai tvarkinga moteris, visą gyvenimą dirbusi auklėtoja vaikų darželyje. „Jis buvo keistas, bet neagresyvus, – sakė paežeriečiai. – Tai nesisveikindavo, tai ką nors nesuprantamo pasakydavo, tai po litą vaikams be jokios progos padalindavo. Bet kai Vincas pasirodydavo neblaivus, mes jo privengdavome.“
Kol kas Vinco bijoti nereikia – jis, kaip minėta, gydomas psichiatrijos ligoninėje. Kiek laiko joje praleis, priklausys nuo ligos gydymo sėkmės. Kaip tvirtina ligoninės psichiatrai, tokie ligoniai išleidžiami tik pasveikę – tai trunka ne vienerius metus.
Du paaugliai vaikai, lemtingąją naktį tapę tėvo žiauraus išpuolio liudininkais, dabar likę be abiejų tėvų. Juos globoja artima giminaitė. Tragedijos nuotaikomis tebegyvenantys žmonės susirūpinę: ar iš ligoninės išleistas Vincas G. tikrai bus sveikas ir nebekels grėsmės kitiems, ar bus įmanoma su juo bendrauti be baimės?
Pasveikęs vėl nužudė moterį
Beveik tomis pačiomis dienomis tas pats teismas išnagrinėjo labai panašią nužudymo bylą ir taip pat nustatė, kad sugyventinę Juzefą B. (51 m.) prieš metus nužudęs Vaitiekupių kaimo (Šakių sav.) gyventojas Juozas K. (54 m.) yra nepakaltinamas.
Įdomu, kad tokį patį nusikaltimą Juozas įvykdęs ir prieš 20 metų – tuokart jis irgi nužudė (itin žiauriai) kitą savo gyvenimo draugę. Vyras nebuvo nuteistas, nes jau tada buvo pripažintas esąs psichikos ligonis. Jis buvo gydomas psichiatrijos ligoninėse beveik 9 metus, po to išleistas kaip pasveikęs.
Nužudytos Juzefos B. dukra prašė teismo priteisti jai per 50 000 litų turtinės ir neturtinės žalos iš motinos žudiko. Nužudytos Onos G. seserys ir vaikų globėja taip pat teigė patyrusios didžiulę moralinę ir materialinę žalą dėl žudiko veiksmų. Tačiau abiem atvejais teismas paliko civilinius ieškinius nenagrinėtus, nes „nėra kam jų nukreipti“. Juk abu vyrai žudikais tapo būdami priklausomi nuo sunkios ligos, kai situacijos negalėjo suvokti ir valdyti – neveiksnūs ir neatsakingi už savo elgesį.
Šie ieškiniai nebus priteisti iš kaltinamųjų ir tada, kai abu išgydyti vyrai bus išleisti iš psichiatrijos ligoninės. Jų niekada nebepasivys ir teismo bausmė už nužudymą. Taip būtų galėję būti, jeigu specialistai būtų nustatę, kad žudikai susirgo tik po įvykių, išgyvendami dėl padaryto nusikaltimo. Teismų praktikoje tokių atvejų būta, bet labai retai.
„Ieškovai turi teisę į žalos kompensavimą iš valstybės lėšų įstatymų numatyta tvarka“, – „Akistatai“ paaiškino Vinco G. advokatas marijampolietis Klemensas Kriščiūnas.
Jis iš savo didelės darbo patirties teigė dar ir apie tai, kad negalima nuspėti, kada iš ligoninės bus išleisti nepakaltinami žudikai. „Vieni išeina po kokių 3 metų, kiti – gal po 7–8, o būna, kad tokie ligoniai ligoninėse praleidžia ir visą likusį gyvenimą“, – teigė advokatas.
Ne paslaptis, nužudytų moterų artimieji norėtų, kad žudikai psichiatrijos ligoninėse būtų gydomi kuo ilgiau – mažiausiai tiek, kiek teismas skiria psichiškai sveikiems žudikams. Tačiau nesenas skandalingas atvejis, kai šių metų balandį Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Artūras Dilys nutarė paleisti iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės nepakaltinamą žudiką alytiškį Andrių Petrulionį (27 m.), po nužudymo gydytą tik 4 metus, verčia nerimauti. Net ne specialistams kyla abejonių, ar per tiek laiko sunkus psichikos ligonis gali visiškai pasveikti ir būti nebepavojingas.
Priminsime, kad teisėsaugininkai tuoj pat puolė taisyti savo klaidą ir paskelbė, kad lažybų punkto darbuotojos žudikas A. Petrulionis turi būti sugrąžintas į Rokiškio ligoninę tolesniam priverstiniam gydymui, tačiau jau buvo šaukštai po pietų – A. Petrulionis pasislėpė.
Tik faktai:
Nepakaltinamu pripažintas asmuo, priverstinai gydomas psichiatrijos ligoninėje, Lietuvoje po 6 mėnesių gali pirmą kartą prašyti ir tikėtis švelnesnio gydymo režimo. Kai kuriose užsienio šalyse – tik po 5 metų.
Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydoma apie 260 asmenų. Kiekvienais metais jų į laisvę paleidžiama nuo 50 iki 70.
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2005 m. nepakaltinamais buvo pripažinti 197 sunkius nusikaltimus padarę asmenys, 2006 m. – 160, 2007 m. – 112, 2008 m. – 102, per pirmąjį šių metų pusmetį – 60.
2008 m. rugsėjį Trakų policija sulaikė Aleksandrą Š. (36 m.), Strėvos miške kirviu užkapojusį du grybautojus. Jis buvo neseniai išleistas iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės, į kurią buvo patekęs dėl savo motinos, tėvo ir brolio nužudymo.
Nuo 2001-ųjų rugpjūčio tebeieškomas nusikaltimais išgarsėjęs Romas Zamolskis (g. 1970 m.), kuris dėl medikų aplaidumo paspruko iš Žiegždrių psichiatrijos ligoninės. Į ją buvo patekęs kaip nepakaltinamas dviejų žmonių žudikas.
Irena Zubrickienė
