Nemokamas muzikos festivalis, ekologiškas restoranas, iš saldėsių sukurtas miesto maketas centriniame parke, kuriuo visi gali vaišintis nemokamai, pigi darbo vietų nuoma visiems rajono gyventojams, bendruomenės daržai trijose dešimtyse apleistų teritorijų – visa tai turi gana skurdi, nusikalstamumu ir narkotikų prekyba anksčiau garsėjusi keliasdešimties tūkstančių Londono gyventojų bendruomenė, kurios problemas išspręsti nusprendė trys šešdešimtmetį perkopusios moterys bei socialinio verslo vystytojas Micealas Pyneris. Savo sukauptą patirtį ekspertas išdėstė gausų ekspertų būrį sutelkusiame Socialinio verslo forume.
Kur du pešasi, trečias tingi
Didžiojoje Britanijoje beveik 1 milijonas gyventojų dirba socialinio verslo sektoriuje, šio tipo bendrovės uždirba 480 mln. eurų metinių pajamų. Socialinį verslą vysto visiems gerai žinomas kulinaras Jamie Oliver, o pasaulio žiniasklaidos plačiai aprašytas „Edeno“ projektas – taip pat tokio verslo pavyzdys. Bendruomenės susitelkia siekdamos išsaugoti netgi mėgstamus barus – jos tiesiog nusiperka ant bankroto plauko kybantį verslą ir įdarbina ten savo bendruomenės narius. „Patys puikiai žinote, kokios problemos egzistuoja jūsų bendruomenėje. Nereikia, kad politikai atvažiuotų, viską apžiūrėtų ir išmintingai pasakytų, ko jums trūksta. Tiesą sakant, tik jūsų atsakomybė yra kažką daryti, kad problema būtų išspręsta. Kartu kurkite verslą, kuris įsišaknytų bendruomenėje ir jai tarnautų“, – ragino M. Pyneris.
Kompanijos „Shoreditch Trust“ (Shoreditch – tai rajonas, kurio bendruomenė išvystė socialinį verslą, – red. past.) įkūrėjas, kelių socialinių verslų vystytojas ir konsultantas stebėdamas forume įsiplieskusią Lietuvos bendruomenių atstovų diskusiją ramiai šypsojosi. Forumo dalyviai emocionaliai ginčijosi, kodėl pastaruoju metu kaimo vietovės gauna daugiau finansinės paramos nei miesto gyventojai. „Tuo metu, kai jūs taip ginčijatės, valdžios atstovai tik šypsosi ir trina rankas. Tuomet jiems nereikia dirbti. Kalbėkite vienu balsu, turėkite vieną atstovą, kuris išsakytų skirtingas visų problemas ir megzkite ryšį su valdžia“, – pareiškė svečias iš Jungtinės Karalystės.
Kol kas esame pirmi tarp Baltijos šalių
Vienas iš tokio gero bendradarbiavimo su valdžia pavyzdžių – vos prieš savaitę po kelių ministerijų metus trukusių diskusijų Lietuvoje pasirašyta Socialinio verslo koncepcija. Nors jos derinimas užtruko, Lietuva tokią koncepciją patvirtino pirmoji iš Baltijos šalių. Vienas iš forumo organizatorių, Britų tarybos direktorius Artūras Vasiliauskas teigė, jog tai rodo, kad valdžia jau atkreipė dėmesį į tokį verslo sektorių ir nuo šiol jį vystyti Lietuvoje turėtų būti lengviau.
Socialinės integracijos instituto programų vadovas ir vienas iš naujos socialinio verslumo koncepcijos kūrėjų Arūnas Survila forumo metu atkreipė dėmesį į socialinio verslumo iššūkius ir galimybes, kokie trukdžiai kol kas neleidžia Lietuvos bendruomenėms taip lengvai kurti verslų, kaip tai vyksta Didžiojoje Britanijoje.
„Lietuvoje vis dar tūkstančiai tūkstančiai žmonių gyvena posovietinėse uždarose institucijose. Jas valdo ir visas paslaugas teikia valstybė ir tai jai daug kainuoja. „Britų taryba“ forume demonstravo filmuką iš Japonijos apie modernius senelių namus, kur darbuotojai atvyksta vos paspaudus mygtuką – viską galima padaryti pigiau ir efektyviau“, – sakė forumo pranešėjas.
Valstybės turtas – vieniems galima, kiti gali tik pasvajoti
Iki šiol Lietuvoje bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos neturi teisės naudotis valstybės turtu, net jei pastatas stovi apleistas arba automobiliai – nenaudojami. Tuo metu Vilniaus savivaldybė bendrovei „Start Vilnius“ yra patikėjusi 105 nekilnojamo turto objektus – žiniasklaidoje neseniai skelbta, jog teismas įpareigojo savivaldybei grąžinti turto už 6,6 mln. litų.
„Keistas yra valstybės turto panaudos įstatymas. Valstybė turi labai daug turto, kol kas jis prieinamas net politinėms partijoms, tačiau teigiamą pokytį nešančiam socialiniam verslui – ne. Pavyzdžiui, yra nenaudojamas pastatas – savivaldybė jį galėtų pagal panaudą leisti naudotis teigiamą pokytį nešančiai viešajai įstaigai ar labdaros fondui. Jie čia kurtų kokį nors užimtumo centrą ar vykdytų kitą visuomenei naudingą veiklą. Tačiau įstatymas viešosioms įstaigoms neleidžia perduoti nei nekilnojamo turto, nei kitokio turto. Tuo tarpu neatitinkančioms nei socialinio verslo sampratos, nei Europos Sąjungos išleisto komunikato socialinėms įmonėms tai galima“, – teigė vienas iš forumo organizatorių A. Survila.
Socialinio verslo forume pranešimų klausėsi ir neseniai moterims padėti siekiantį verslą įkūrusi Jurgita Jurkutė, buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Organizacijos „Geri norai.lt“ partnerė ir „Investuotojų forumo“ strateginių projektų vadovė Andželika Rusteikienė džiaugėsi dalyvių gausa ir parodyta teigiamu politikų pavyzdžiu. „Nors Lietuvoje socialinio verslo plėtra dar tik įsibėgėjo, bet esame pirmoji Pabaltijo valstybė pasirašiusi socialinio verslo koncepciją. Būdama maža valstybė galime būti lankstūs ir operatyviai reaguoti į naujus pokyčius ir inovacijas“, – sakė ji.
