Fondo „Hermitage Capital“ teisininko Sergejaus Magnitskio mirtis Rusijos tardymo izoliatoriuje sukrėtė visą pasaulį. Pinigų plovimo schemas tyręs mokesčių teisės specialistas tardymo izoliatoriuje buvo negyvai uždaužytas guminėmis lazdomis.
Praėjusią savaitę Rusijos žmogaus teisių gynėjai surengė spaudos konferenciją ir pareiškė, kad surakintą antrankiais S. Magnitskį guminėmis lazdomis mirtinai uždaužė aštuoni kalėjimo „Matrosovskaja tišina“ darbuotojai.
Negana to, kai pas mirtinai sumuštą, bet dar gyvą S. Magnitskį atvyko greitoji pagalba, medikai dar valandą nebuvo įleidžiami į kalėjimo teritoriją, rašo „The Moscow Post“.
„Hermitage Capital“ savo ruožtu išplatino pareiškimą „S. Magnitskio kankinimas ir nužudymas. Valstybinių teisėsaugos institucijų slepiama tiesa“. Šimto puslapių tekstas buvo įteiktas šalies Žmogaus teisių tarybai, taip pat JAV, Kanados ir Europos Sąjungos šalių parlamentams.
Užčiuopė giją
S. Magnitskis buvo areštuotas 2008 metų lapkritį. Jis apkaltintas sukūręs schemą, neva padėjusią apeiti draudimą pirkti „Gazprom“ akcijas užsienio kompanijoms, dėl kurios valstybė prarado daugiau kaip 2 mlrd. rublių mokesčių. Tačiau S. Magnitskio draugai tvirtina, kad jis buvo areštuotas, kai atskleidė korupcines schemas, su kuriomis susiję kai kurie Rusijos valdininkai.
Praėjus lygiai metams jis buvo nužudytas. Kol kas vieninteliai kaltinamieji S. Magnitskio byloje yra du kalėjimo medicinos darbuotojai.
Pristatome leidinio „Novaja gazeta“ ir Tarptautinio korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo centro atliktą tyrimą, paremtą daugybe S. Magnitskio nustatytų faktų arba užčiuoptų gijų.
Tyrimas, apie kurį rašome, truko daugiau kaip metus, jame dalyvavo dešimtys tiriamąja žurnalistika užsiimančių žurnalistų iš Rusijos, Ukrainos, Rumunijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Serbijos ir kitų pasaulio šalių. Tačiau iki šiol jis laikomas nebaigtu. Tyrimo autoriai pripažįsta esantys tik ilgo kelio pradžioje ir dabartinė istorija – tik pirmasis bandymas stengiantis paaiškinti, kaip sukurta pasaulinė pinigų plovykla.
Kaip plaunami pinigai?
Šio tyrimo centre atsidūrė keletas lengvatinėse mokesčių zonose veikiančių kompanijų, kurių apyvartos viršija milijardą dolerių.
Tyrėjų gauti duomenys apie bankines transakcijas liudija, kad į šių kompanijų sąskaitas buvo pervedami pinigai iš Rusijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Naujosios Zelandijos, Kinijos, Ukrainos…
Kiekviena iš šių transakcijų – pirmiausia atskira istorija ir kiekvieno dolerio unikali kilmė: jis gali būti pavogtas iš Rusijos biudžeto, gautas už kontrabandą Rumunijoje, narkotikų prekybą JAV arba ginklų prekybą Šiaurės Korėjoje... Tai paaiškinama tuo, kad įvairių pasaulio kampelių nusikaltėliai naudoja vienodas technologijas.
Visų istorijų, kurios čia bus aprašytos, yra vienas bendras bruožas – plovimo platformų operatoriais tampa tie, kurie gali prieiti prie bankinių sąskaitų ir žino, kieno pinigai yra šiuose bendruose katiluose ir kam jie galų gale turi atitekti. Šiuos žmones dar teks surasti.
„Nomirex“: pinigų kelias į V. Stepanovo sąskaitas
2011-ųjų spalį „Hermitage Capital Management“ teisininkai kreipėsi į Šveicarijos prokuratūrą dėl įtarimų pinigų plovimu. Kalbama apie Rusijoje jau gerai žinomą istoriją: kaip į banko „Credite Suisse“ šveicariškas sąskaitas, priklausiusias Olgos Stepanovos (tuo metu Mokesčių inspekcijos Nr. 28 viršininkės) vyro Vladleno Stepanovo ofšorinėms kompanijoms, įplaukė milijonai dolerių, už kuriuos vėliau buvo įsigyta nekilnojamojo turto Dubajuje ir Juodkalnijoje. Iš tos pačios šveicariškosios sąskaitos buvo sumokėta ir už Olgos Carevos bei Elenos Anisimovos – buvusių O. Stepanovos pavaduotojų – įsigytą nekilnojamąjį turtą.
„Hermitage Capital Management“ juristai savo rašte įspėjo: šie pinigai – tai dalis 5,4 mlrd. rublių, kurie panaudojus apgaulingas mokesčių sugrąžinimo schemas 2007 metais buvo pavogti iš Rusijos biudžeto. Primename, kad šį nusikaltimą kaip tik tyrė S. Magnitskis. O V. Stepanovas įrodinėjo sąžiningai uždirbęs į savo sąskaitą įplaukusius pinigus.
Pinigai iki to meto, kai atsidūrė V. Stepanovo šveicariškoje sąskaitoje, įveikė netrumpą kelią. Didžioji jų dalis buvo pervesta iš Latvijos banko „Trasta Komercbanka Riga LV“ esančių sąskaitų, priklausančių kompanijoms „Nomirex (Didžioji Britanija) ir „Bristoll Export“ (Naujoji Zelandija). Į jų sąskaitas pinigai atkeliavo iš moldovų firmos „Bunicon–Impex SRL“. Visos šios kompanijos ir jų finansinės operacijos šiuo metu yra Šveicarijos teisėsaugos institucijų, kurios tiria „Hermitage Capital Management“ pareiškimą, akiratyje.
Britų kompaniją „Nomirex“ 2006 metų rugpjūtį įregistravo įmonių valdymo bendrovė „Meridian Companies House Limited“. Pastarosios direktorius rusakalbis Erezas Maxaralas informavo, kad jo kompanija užsiima firmų „ant lentynos“ registracija, kurios paskui paketais parduodamos tarpininkams, o šie parduoda jas kam nors kitam – „kam, kartais nežino ir jie patys“.
Todėl E. Maxaralas nežino, kas yra „Nomirex“ naudos gavėjas, kur buvo atidarytos šios kompanijos sąskaitos ir kur iškeliavo pinigai. Jis mano, kad šį procesą turi kontroliuoti bankai, bet net bankas nepajėgus patikrinti didžiosios dalies informacijos, kurią jam suteikia klientas. „Ypač jei klientas – piktadarys ir sąmoningai klaidina banką su gerai parengtais dokumentais. Juk sąžiningiems žmonėms nieko slėpti nereikia. O nesąžiningi vietoj savęs visada ką nors pakiša. Taigi jaučiu, kad mane kažkas pakišo“, – aiškinosi jis tyrėjams.
Nuo 2007 iki 2009 metų „Nomirex“ teikdavo nulines metines ataskaitas į reguliuojančias Didžiosios Britanijos institucijas. Tai reiškė, kad kompanija nevykdo ekonominės veiklos. Tačiau „Nomirex“ dalyvavimas pinigų tranzite į šveicariškas V. Stepanovo sąskaitas liudija, kad metinės „Nomirex“ ataskaitos neatitiko tikrovės. Negana to, tyrimo autoriams pavyko gauti informaciją apie bankines transakcijas, liudijančias, kad per dvejus metus dešimtys firmų iš viso pasaulio į „Nomirex“ sąskaitas Latvijos banke „Trasta Komercbanka Riga LV“ pervedė daugiau kaip 365 mln. dolerių. Šio sąrašo lyderiais tapo įtartinos Rusijos firmos su sąskaitomis valstybiniuose Rusijos bankuose „Sberbank“ ir VTB.
Kasdien – po 7,5 mln. dolerių
234 mln. dolerių nuo savo sąskaitos, turėtos „Sberbank“, į latviškąją „Nomirex“ sąskaitą pervedė Sankt Peterburgo statybų kompanija „Treid“. 2007 metų sausį „Treid“ pervedė pirmuosius pinigus – 7,5 mln. dolerių. Jau kitą dieną ši firma atliko dar tris transakcijas į „Nomirex“ ir vėl tokią pačią sumą – 7,5 mln. dolerių. Tokiu būdu kasdien atlikdama pavedimus vos per du mėnesius „Treid“ kompanijai „Nomirex“ pervedė 234 mln. dolerių.
Remiantis Rusijos įstatymu „Dėl pasipriešinimo pajamų, gautų nusikalstamu būdu ar skirtų terorizmo finansavimui legalizavimo (plovimo)“ tokios dažnos transakcijos į užsienio kompaniją, kuri pristato savo verslą kaip neaktyvų (šis atvejis gali būti lengvai patikrintas), negana to, savo bankines sąskaitas laiko Latvijoje (kuri pagal tarptautinę klasifikaciją priskiriama prie pinigus plaunančių valstybių), turėjo būti kruopščiai patikrintos „Sberbank“ saugumo tarnybos.
FAKTAI: Pinigų plovimo schema
Rusijos valdininkai, Ukrainos politikai, Meksikos narkotikų karteliai, Azijos triados, tarptautiniai prekeiviai ginklais norėdami legalizuoti savo pajamas naudoja tas pačias lengvatinėse mokesčių zonose veikiančias kompanijas, tuos pačius operatorius ir tuos pačius bankus.
Kaip Didžiosios Britanijos kompanija Latvijoje plovė Vietnamo triadų, kurios užsiėmė kontrabanda Rumunijoje ir iš Rusijos biudžeto išvogtus pinigus, dėl kurių tyrimą atliko Sergejus Magnitskis.
Rusijos firmos pervedė milijonus dolerių į kompanijos sąskaitas Naujojoje Zelandijoje, kuri plovė didžiausio Meksikos narkotikų kartelio „Sinaloa“ pinigus.
Didžiausių pinigų plovimo kompanijų, kuriose sukosi milijardai dolerių, vadovai yra nieko apie tai neįtariantys piliečiai.
Vienadienės firmos vos per kelis mėnesius pervedė apie 300 milijonų dolerių iš Rusijos valstybinių bankų į lengvatinėse mokesčių zonose veikiančių kompanijų, kurių veiklą tiria JAV ir Europos specialiosios tarnybos, sąskaitas.
Tęsinį skaitykite rytoj.
