Pirmojoje rašinio dalyje svarstyta apie ekonominę „bazę“, dabar pereiname prie „antstato“.
Būtų keista, jeigu kokios nors galingos jėgos nebandytų daryti poveikio globaliniu mastu. Taigi pasaulis yra kažkaip ir kažkiek valdomas. Nors toks autoritetas kaip Zbigniewas Brzezinskis parašė knygą „Nebevaldomas pasaulis“.
Viena iš populiarių ir „trolių“ pamėgtų sąmokslo „teorijų“ teigia, kad egzistuoja galinga slapta Iliuminatų organizacijos, kuri siekia pasaulinio viešpatavimo. Masonai yra Iliuminatų įrankiai. Žydai šį sąmokslą remia pinigais ir kadrais. Viskam vadovauja Šėtonas.
Ši „teorija“ yra krikščioniškos kilmės. Pasitelkę ją, dabar jau negausūs protestantų, stačiatikių ir katalikų autoriai interpretuoja istoriją. Kun. Jono Burkaus teigimu, netgi Švenčiausioji Mergelė per tarpininkus perspėja dėl masonų Vatikane.
Akivaizdu, kad kiekviena hipotezė gyva, kol nenužudyta. Hipotezę apie Iliuminatus lengva sutrypti dėl jos prigimtinių silpnų vietų.
Ar polemizuodamas su panašia „teorija“ autorius nekompromituoja savęs? Mano požiūriu, „teorija“ apie Iliuminatus – patogi dingstis pasvarstyti apie tikrąją „pasaulio vadybą“ bandant nuo „teorijų“ pereiti prie teorijų be kabučių.
Šėtono bažnyčia pogrindyje
Iliuminatai vaizduojami kaip labai drausmingi ir susitelkę. Tai organizacija, kurios struktūra primena piramidę. Viršutiniuose aukštuose įsitaisę veikėjai, turintys didžiulę įtaką dėl savo turtų, politinių ar vadybinių postų. Jie manipuliuoja viešąja nuomone, sukelia ekonomines krizes ir karus.
Naudodami mulkinimą, politines inscenizacijas, tyčia suorganizuotus ir kažkiek valdomus konfliktus, Iliuminatai veda žmoniją prie to, kad pasaulio tautos pačios pasiprašytų vienos pasaulio vyriausybės globos, kurią sąmokslo „teoretikai“ laiko vergija.
Demonizuojami Iliuminatai lyginami su jėzuitais, sovietine komunistų partiją ar Vokietijos nacionalsocialistais. Tačiau minėtos struktūros veikė viešai, nors ir turėjo daug paslapčių. O Iliuminatai yra tarsi į pogrindį nuėjusi labai centralizuota ir uždara organizacija, apimanti pasaulio politinį ir ekonominį elitą. Iliuminatų priešai – krikščionys ir visų šalių patriotai.
Viena vertus, taip įsivaizduojama Iliuminatų organizacija turėtų būti labai efektyvi – pasaulis jau dabar turėtų būti viena valstybė su viena vyriausybe. Kita vertus, istorija rodo, kad drausmė panašiose organizacijose palaikoma vidinėmis represijomis. Taigi kelias į vieningą pasaulį turėtų būti nusėtas neklusnių Iliuminatų lavonais.
Prieš Iliuminatų sąmokslo „teoriją“ galima išsakyti keletą argumentų. Gal jie įdomūs netgi „troliams“.
Autoritarinės vertikalios struktūros, kurios veikia viešai – pavyzdžiui, Katalikų bažnyčia ar komunistų partijos, yra savaip efektyvios, tačiau sunku įsivaizduoti, kad jos kada nors įsiviešpatautų pasaulyje. Kodėl tad Iliuminatai galėtų to pasiekti?
Ir Kinijos kompartija, ir įtaką praradusi bei išnykusi SSRS kompartija, ir Katalikų bažnyčia tik išoriškai atrodo ideologiškai vieningos ir centralizuotos. Visose minėtose organizacijose buvo ir yra frakcijų, tarp kurių vyksta kova. Komunistams taip ir nepavyko sukurti centralizuotos pasaulinės komunistų organizacijos (Kominternas paleistas 1943 m.). Kodėl tad Iliuminatai turėtų būti vieningi?
O pogrindinės teroristinės organizacijos, tokios kaip „Al-Qaeda“, tuo gyvybingesnės, kuo labiau decentralizuotos – t. y. veikia, neturėdamos vieningos vadovybės.
Suvienyto pasaulio pajungimas vienos vyriausybės valdžiai yra labai abejotinas, neracionalus tikslas. Viena vyriausybė atsakytų už viską. Ar tai naudinga siekiantiems pasaulinės valdžios?
Badaujantiems Somalyje dabar padeda daugelis valstybių, tačiau tai visų pirma suverenaus Somalio bėda, net jeigu Somalis – nevisavertė valstybė. Vieningame pasaulyje už badą atsakytų pasaulinė vyriausybė.
Britų imperija XX a. viduryje ne tiek suiro, kiek save paleido. Viena iš priežasčių buvo tai, kad Londonui pasidarė politiškai neparanku ir finansiškai per sunku atsakyti už reikalus kolonijose. Kodėl tad Iliuminatai turėtų lįsti į spąstus, iš kurių savo laiku išsivadavo Didžioji Britanija?
Gali būti, kad Rusija kada nors labai brangiai sumokės už tai, kad laiku neatsikratė Šiaurės Kaukazo.
Pagiežingas tikėjimas Iliuminatais galbūt kyla iš neturtingų, neįtakingų žmonių pavydo bei nesaugumo jausmo. Būtų bergždžia iš tų eilinių žmonių laukti racionalių paaiškinimų, kaip veikia Iliuminatai. Tūlas eilinis pastenkina „trolinimu“.
Piramidžių yra daug
Akyse besiplėtojanti ekonominė krizė apnuogina globalizuoto pasaulio sąrangą. Tai išties geras metas pasvarstyti, kaip „valdomas“ pasaulis ir ko vertos populiarios sąmokslo „teorijos“.
Kada rugpjūčio 3 d. Italijos premjeras Silvio Berlusconis Italijos parlamente bandė raminti pasaulines rinkas dėl šalies ekonominės būklės, tuo pat metu karabinieriai, vykdydami Adrijos pajūrio miestelio Trapi prokuroro nurodymą, įsiveržė į Milane esančias reitingų agentūrų „Standard & Poor's“ ir „Moody's“ būstines. Sunku patikėti, kad tai sutapimas. Ir viena, ir kita buvo viešųjų ryšių akcijos. Ar jos suderintos? Bet galima užduoti ir kitą klausimą – ar verta sukti galvą, kodėl šios akcijos sutapo?
Yra toks minties klodas – kibernetika (pažodžiui – vairininkavimo mokslas ir menas). Elementarūs šios disciplinos terminai: įėjimas/įeiga (input), išėjimas/išeiga (output), juodoji dėžė (black box), grįžtamasis ryšys (feedback).
Tam, kad orientuotumeis pasaulyje, nebūtina žinoti, kas yra juodosios dėžės viduje. Pakanka akylai stebėti paviršių – tai, kas vadinama įeiga ir išeiga.
Mes nežinome, kaip juodosios dėžės viduje S. Berlusconio kalba susijusi su karabinierių veiksmais (nors S. Berlusconis tikrai žino). Užtat pamatėme, kad kitą dieną Italijos bendrovių akcijos ėmė dar labiau smukti.
Bet kuriuo atveju įvykiai Italijoje panašūs į realią kovą, o ne į „muilo operą“. Vienoje barikadų pusėje – valstybė, kitoje – spekuliuotojai, kuriems Pietų Europos politikai vis dažniau verčia kaltę dėl savo šalių finansinių sunkumų. Su spekuliuotojais išvien kredito reitingo agentūros, kurios, anot S. Berlusconio, „laukia tinkamo momento, kada galės aukai suduoti lemiamą smūgį“. Vadinasi, reikia smogti pirmam – pakratyti reitingų agentūras, įtarus jas manipuliuojant rinkomis. Ir pasitelkti tam provincijos prokurorą, kuris laisvu nuo kovos su mafija laiku pakyla į kovą su reitingų agentūromis.
Klausimas sąmokslo „teoretikams“ ir eiliniams „troliams“: kas atstovauja Iliuminatams – S. Berlusconis ar reitingų agentūros?
Anksčiau citavau Aleksandrą Samovarovą, kuris išsigando, kad JAV elitas nusprendė sugriauti dolerį. Vis dėlto, net ir piešdamas ateities paveikslą itin plačiais potėpiais, A. Samovarovas mato Amerikoje ne vieną galios piramidę, o mažiausiai dvi.
„Kas vyksta JAV? Tenai respublikonai, už kurių – realusis ekonomikos sektorius, nori sugriauti dolerį. Tam priešinasi Obama ir demokratai, už kurių – finansininkai“.
Vyksta kova. Vėl tas pats klausimas „troliams“: kas atstovauja Iliuminatams – respublikonai ar demokratai?
Nebeerzinsiu „trolių“ kvailais klausimėliais. Tik pasakysiu, kad „negroja“ ta Iliuminatų „teorija“. Net ir nesilaužiant į juodąsias dėžes, politinės ir finansinės kovos lauke galima matyti kelias besikaunančias „kariuomenes“, kurios daugmaž lygiavertės.
JAV politinės kovos laukas yra konkurencinis. Pavyzdžiui, George'as Sorosas remia Baracką Obamą, o milijardieriai broliai Kochai nori B. Obamą nuversti.
Spaudos magnato Ruperto Murdocho žiniasklaida „važiavo“ ant G. Soroso, bet D. Britanijoje R. Murdochas gavo labai skaudžių smūgių. Užtat G. Sorosas ėmė svilti kaip Dominique'as Straussas-Kahnas – buvusi meilužė pasiskundė teismui, kad G. Sorosas ją mušęs.
R. Murdochas ir G. Sorosas – turtuolių aukščiausios lygos žaidėjai. Aukščiau nėra kur. Prielaida, kad jiedu turi kažkokius slaptus šeimininkus, yra viena iš daugelio galimų. Bet kam reikalinga tokia prielaida, jeigu „pasaulinę vadybą“ galima suprasti ir be to?
Prieš metus atkreipiau dėmesį į pastoriaus Lindsey'io Williamso prognozę, kad iki 2010 m. pabaigos doleris praras 30 – 50 proc. savo vertės. L. Williamsas verslas – pranešinėti ir pardavinėti informaciją, kurią jis neva asmeniškai gauna iš kelių įtakingų asmenų, priklausančių, kaip jis vadina, Elitui. Nepriklausomai nuo to, išsipildo L. Williamso pranašystės ar neišsipildo, pastoriaus vaizdo įrašams netrūksta pirkėjų.
Aš savo ruožtu labiau linkęs išleisti pinigus patikimesniems produktams – tokiems, kaip finansų eksperto Roberto Wiedemerio knyga „Aftershok“. Žiūrint vaizdo įrašą galima pačiam įsitikinti, kokiais ekonominiais argumentais pasiremdamas R. Wiedemeris perspėja, kad 2012 m. JAV ekonomika nueis velniop. R. Wiedemeris naudoja skaičiavimus, jam nereikia apsišaukti Elito pasiuntiniu.
L. Williamso informacinių produktų pirkėjai – „troliai“ ir įbaugintos namų šeimininkės, R. Wiedemerio – žmonės, kurie nors kažkiek supranta ekonominius argumentus.
Informacinius produktus labiau prakutusiems klientams tiekia ir Charlesas Nenneris. Buvęs „Goldman Sachs“ vedantysis analitikas, dabar turintis savo privatų konsultacinį verslą, jis š. m. kovą tiesioginėje televizijos laidoje leptelėjo, kad 2012 m. pabaigoje bus didelis karas.
Galimi du požiūriai į panašias prognozes. Pasitelksiu palyginimus:
1) Labai turtingas žmogus pažadėjo didesnę savo turto dalį po mirties palikti ligoninei. Netrukus gydytojai nustatė, kad jis mirtinai serga. Iš tiesų jis yra sveikas, tačiau tie piktavaliai gydytojai, norėdami užvaldyti jo turtą, susimokė turtuolį nunuodyti;
2) Turtuolis iš tiesų serga. Gydytojai daugmaž teisingai prognozuoja ligos eigą ir tikėtiną mirties laiką.
Ch. Nennerio atveju tikrai neturiu aiškios nuomonės. Gal meluodamas arba nutekindamas tam tikrą planą, jis tyčia bando judinti rinkas. O gal jis iš tiesų pateikė realią prognozę, paremtą, kaip jisai sako, „karo ir taikos ciklų“ analize.
Ir kas galėtų paneigti, kad ūkio gaivinimas statant ekonomiką ant karinių bėgių yra senas, patikrintas, gerai veikiantis metodas.
Vis dėlto, kaip jis valdomas?
Pasaulio ūkinės ir politinės galios sistemą galima įsivaizduoti kaip neužbaigtą piramidę. Vietoje smailos viršūnės yra plokščia aikštelė. Dėl vietos joje nuolatos rungiasi kelios grupuotės. Vienos nugarma žemyn, kitos laikinai įsitvirtina.
Išties kuri nors grupuotė gali vadintis ir „Iliuminatais“. Juk viena iš Meksikos narkotikų prekijų gaujų dabar pasivadino „Tamplieriais“ – jie netgi teigia, kad laikosi riterių garbės kodekso. Bet juk ne kiekviena gauja kovoja dėl vietos pasaulinės piramidės viršūnėje.
O tas gaujas, kurios rungiasi, aptarnauja gausybė idėjų kalvių, smegenų centrų (angl. think tank). Didžiuma idėjų išsakoma viešai.
Aišku, daug kas slepiama: pavyzdžiui, konkretūs verslo ar kariniai planai, bet ir tai ne visu 100 proc. Neseniai radau seną savo tinklaraščio įrašą – 2006 m. pradžioje spėliojau, kad už kelių mėnesių JAV užpuls Iraną. Jeigu Izraelis ir Amerika išties kada nors ryšis tokiai operacijai, tai siurprizas bus tiktai operacijos laikas, kadangi puolimo maršrutai ir galimi taikiniai nuolatos aptariami žiniasklaidoje.
Dar apie idėjų kalves. Idėjos pašvinksta, jeigu apie jas nediskutuojama – tai vienas iš argumentų už tai, kad net ir slaptoms organizacijoms patartina turėti viešąją erdvę (skamba prieštaringai).
Anksčiau cituotas Michailas Chazinas spėjo, kad liepos 22-osios žudynių Norvegijoje užsakovų tikslai buvo tokie: „...bet kuria kaina reikia padaryti taip, kad „vidurinioji“ klasė, kuri vis dar egzistuoja, susitelktų apie elitą, tiksliau, valstybę (kurią elitas vis dar kontroliuoja) – susitelktų, nes išsigando kažko didesnio nei pinigų praradimas...“.
Rugpjūčio 4 d. prasidėję riaušės Anglijoje atskleidė tokį vaizdelį: vidurinioji klasė nelabai išsigando; policija veikė neefektyviai, todėl liaudis pati ėmėsi veiksmų – telkėsi į savanorių būrius ir siūlė policijai pagalbą. Viskas atrodo kitaip negu mato M. Chazinas. Jeigu jis nebūtų praleidęs progos patylėti, mes taip ir nesužinotume, kad jo idėjos, persunktos komunistinės „partškolos“ dvasia, nelabai adekvačios. O užsakovams – viešiems ar slaptiems – reikia nepašvinkusių idėjų.
Idėjų, planų projektų apytaka realizuojama įvairiais būdais. Sąmokslo „teoretikų“ taikiklyje nuolatos esančios institucijos: Trišalė komisija, Užsienio ryšių taryba, Bilderbergo grupė yra smegenų centrai ir tinklai, kuriais idėjos cirkuliuoja.
Vienas iš argumentų, kodėl Bilderbergo grupė nėra „pasaulio vyriausybė“ yra tai, kad susitikimų dalyviai kaskart vis kiti. Antai konspirologai tikina, kad 2002 m. bilderbergerių susitikime dalyvavo dabartinis Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas. Dalyvių sąraše tada buvo ir Lilija Ševcova, politologė iš Rusijos. Jos tekstai verčiami į lietuvių kalbą.
Viena vertus, neradau žinių, kad minėti asmenys dar kada nors vyko į bilderbergerių susitikimus, kita vertus, man būtų baisoka gyventi pasaulyje, kurios „vyriausybės“ susirinkimai lygintini su mūsų politinių partijų „tūsais“, kada liejasi kalbos ir alkoholis. Be abejo, bilderbergerių kalbos protingos ir vynas geras.
Tuo galėčiau straipsnį užbaigti, tačiau pažeisčiau konspirologijos žanro kanoną, jeigu ko nors neparašyčiau apie žydus ir masonus. Paisydamas subordinacijos, pradėsiu nuo žydų.
„Žydų sąmokslas“
Svarstymai apie „žydų sąmokslą“ neapsieina be „Siono išminčių protokolų“.
Be abejo, tai įdomi, tačiau, mano požiūriu, bergždžia tema. Nepriklausomai nuo savo kilmės, „Protokolai“ buvo istorijos veiksnys – pavyzdžiui, naciai jais teisino represijas prieš žydus.
Mažiau žinomas faktas, kad Japonija, pasiremdama „Protokolais“, irgi ieškojo „žydų klausimo“ sprendimo. Po Pirmojo pasaulinio karo japonai aukščiausiu valstybiniu lygiu palaikė sionizmą, Japonijoje buvo manoma, kad kibucai (kibbutz), žydų kolūkiai, yra labai pažangus ūkininkavimo būdas.
„Protokolai“ kai kam iš japonų kariškių padarė didelį įspūdį. Laivyno žvalgyboje buvo įsteigtas padalinys, kuris tyrė žydų įtaką pasaulyje. Galiausiai buvo sukurtas vadinamasis „Fugu planas“, pagal kurį Japonija turėjo vilioti Vokietijoje persekiojamus žydus į Mandžiūriją. Japonai tikėjosi, kad žydai prisidės prie Mandžiūrijos ekonominio suklestėjimo.
Karinė ir diplomatinė šalies vadovybė neturėjo vieningos nuomonės dėl „Fugu plano“. Planui pasipriešino vokiečiai. Japonams nepavyko šiam projektui gauti finansinės paramos iš JAV žydų. Todėl, kad ir kaip stengėsi padėti žydams Chiune Sugihara, Japonijos konsulas Kaune, Japonija jiems neatvėrė savo valdų itin plačiai.
Tokijo rabinas Marvinas Tokayeris savo knygoje apie žydų perkėlimą į Mandžiūriją rašo, kad japonai lygino žydus su fugu – labai nuodinga žuvimi, kuri itin skani, jeigu sumaniai paruošta. Japonams toks palyginimas veikiausiai yra vien kulinarinis, europiečiams – galbūt antisemitinis.
Kiekviena tezė turi antitezę: naciai laikė žydus „kenksmingais“ ir tuo teisino jų naikinimą, o japonai pasitikėjo savo „kulinarine“ meistryste ir tikėjosi iš žydų turėti naudos.
Nacių rasizmas japonams buvo ne prie širdies. Po Pirmojo pasaulinio karo mongoloidai japonai ėmė kovoti su rasizmu tarptautiniu mastu.
Po Holokausto bet kokie svarstymai apie žydų įtaką tapo dviprasmiški: ar panašiais svarstymais nenorima pateisinti represijų prieš žydus? Tokios nuotaikos būdingos ir dabartinei Lietuvai. Žydų įtaka yra interneto „trolių“, o ne šviesuomenės tema.
L. Donskis kažkada rūstavo ant lietuvių rašytojo, kiek supratau, dėl pabrėžtino žydų susiejimo su komunizmu: „Ar kas nors iš mūsų inteligentų ir politikų bent kartą atvirai ir principingai įvertino rašytojo Jono Mikelinsko esė „Mes ir jie“, kur juodu ant balto dėstomi žydiškos komunizmo kilmės teorija ir kiti Goebbelso propagandos perlai?“
Mūsų viešąją erdvę savaip sudrumstė leidykla „Tyto Alba“, išleidusi žydo Jurijaus Sliozkino (Yuri Slezkine, Юрий Слёзкин) knygą „Žydų šimtmetis“.
Veikalas įdomus tuo, kad ten pateikiama gausybė faktų apie žydų vaidmenį SSRS kompartijoje ir pasauliniame komunistų sąjūdyje, taip pat JAV versle ir akademinėje sferoje.
Taigi ištisi tos knygos puslapiai yra „Goebbelso propagandos perlai“, jeigu tokia propaganda laikysime bet kokius svarstymus apie žydų vietą ir įtaką visuomenėje.
L. Donskis kartais įtariamas tuo, kad rašo apie dalykus, kurių neišmano. (Pavyzdžiui: „Leonidas Donskis neskaitė A. Maceinos „Tautos ir valstybės“ ir apie šį straipsnį žinojo tik iš Vytauto Kavolio kritikos, tačiau to užteko, kad jo autorių pavadintų fašistiniams režimams simpatizuojančiu žmogumi“.)
Nežinau, ar L. Donskis skaitė J. Mikelinsko „antisemitinį“ rinkinį „Kada KODĖL taps TODĖL?“ Viename iš savo blogų esu komentavęs tos knygos įvado autoriaus prof. Romualdo Grigo mintis. Jis rašo: „Žydo tikėjimas verčia jį būti tarpininku tarp Kūrėjo ir Kūrybos. Jeigu taip, tai jis, žydas, turėtų išskirtinį dėmesį teikti aukščiausiajai, visuotinei išminčiai, kuri visų pirma blokuotų savinaudos, neapykantos, keršto ir kitokių konfliktų pasaulyje pasireiškimą. O mes, nežydai, jiems šitoje garbingiausioje misijoje talkintume.“
Man pasirodė juokinga, kad „antisemitine“ apšaukta knyga, kurios vienas iš autorių (tiesa, nepagrindinis) pritaria minčiai, kad žydai ant Kūrinijos laiptų stovi aukščiau už nežydus.
„Masonų sąmokslas“
Su masonų tema jau porą metų baksnoju skaitytojus savo bloge. Kalbėjau apie masonus per radiją. Esu anksčiau apie juos rašęs „Verslo klasėje“.
Rimtai apie save tegul kalba patys masonai, o čia vėlgi pasitenkinsiu keliomis paviršutiniškomis pastabomis.
Esu rašęs apie savo įspūdžius, patirtus pernai lapkritį konferencijoje „Laisvoji mūrininkija pasaulyje ir Lietuvoje: tradicija ir dabartis“ (beje, pagal šią nuorodą galima rasti mano pranešimą apie masonus JAV pilietiniame kare).
Dabar išdėstysiu tuos įspūdžius kitu pavidalu. Minėtoje konferencijoje buvo galima stebėti kelias žurnalistų „kavalerijos“ atakas. Žiniasklaidai labiausiai rūpėjo, kurie vardeniai pavardeniai yra masonai. Laisviesiems mūrininkams buvo priskirti visi pasipynę po kojomis. O tai, kad prof. dr. Bruno Schultze (Hamburgo universitetas, Vokietija) perskaitė programinį pranešimą „Laisvosios mūrininkijos vaidmuo globalizuotame pasaulyje“, viešojoje erdvėje nesukėlė jokių bangų. Nors gal šis pranešimas yra šiuolaikiniai „išminčių protokolai“.
Darau išvadą: Lietuvoje atvirai gali veikti nuo Atlantidos katastrofos urvuose išlikę protingi driežai, kurie tik neseniai pabudo iš miego ir Zokniuose laukia ateivių iš kosmoso, atskrisiančių iš savo bazės Žemėje – masoniškais ženklais išmarginto Denverio aerouosto. Niekas jais nesidomės, jeigu jie nepradės priekabiauti prie kokios nors šou „žvaigždės“.
Jeigu informacija apie ką nors „neveža“, liaudis tuo nesidomi. Spėju, kad Lietuvos masonai mažai ką „veža“, nes leidžia per daug storų knygų. „Veža“ kiti dalykai.
***
Mano nuoširdžiu įsitikinimu, gyvenimo mokytoja yra istorija. Po ilgų naršymų istorinėje literatūroje padariau išvadą, kad pasaulį valdo Apvaizda.
Pabaigai pateiksiu kelias savo senesnių tekstų nuorodas. Aš tikrai nevengiu kiekvienam sąmokslo „teoretikui“ brangių temų: 9/11, „Kaukolės ir kaulų“, bolševikų revoliucijos, Drakono ordino ir pan.
NUORODOS
3K: kapitalistų ir komunistų konspiracija
Ameriką pribaigs taškinis smūgis
PIRMOJI ŠIO STRAIPSNIO DALIS
