Didelė vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainos dalis Lietuvoje yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Pirkdami kompensuojamuosius vaistus pacientai sumoka vaistų kainos dalį – priemoką. Taigi dar gydytojui skiriant vaistus patariama iš karto drąsiai jo klausti, kokia vaistų kainos dalis bus kompensuojama PSDF lėšomis – 100, 90, 80 ar 50 procentų bazinės kainos. Gydytojas turi paaiškinti, kokios galimos priemokos.
Pernai kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms apmokėti iš PSDF biudžeto išleista 233 mln. eurų, o pacientai už juos primokėjo virš 55 mln. eurų. Taigi priemokos yra nemenka finansinė našta pacientams, juolab, kad dauguma kompensuojamųjų vaistų vartotojų – pensininkai. Šių žmonių pajamos nėra didelės, todėl jiems ypač svarbu žinoti, kaip įsigyti vaistų, už kuriuos visai nereikia primokėti arba primokėti kuo mažiau.
„Vaistinėse yra skirtingų gamintojų, bet tos pačios veikliosios medžiagos vaistų, o jų kainos gali labai skirtis – kai kurių net 50 procentų. Todėl pacientams visada patariame prašyti vaistininko monitoriaus ekrane parodyti visus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų vaistus ir sąraše išsirinkti tą vaistą, kuriam nustatyta mažiausia priemoka. Svarbu žinoti, kad jei vaistinė tądien neturi pigiausio reikiamo vaisto, privalo jį užsakyti ir pristatyti mieste per 2, o miesteliuose ir kaimuose – per 4 darbo dienas", – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irma Medžiaušaitė.
Jos teigimu, pacientams reiktų žinoti, kad gydo ne vaisto pavadinimas ar pakuotė, o veiklioji medžiaga. Todėl ir gydytojas recepte turi nurodyti tik į vaisto sudėtį įeinančią veikliąją medžiagą bendriniu pavadinimu. Tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai išrašydamas receptą gydytojas ant popieriaus lapelio parašo konkretų firminį vaisto pavadinimą, kurį pacientui neva būtinai reikia įsigyti, o šis dažnai nėra su mažiausia priemoka. Specialistai ragina pacientus neapsigauti, nes žmogus visada turi galimybę pats pasirinkti vaistą ir vaistinėje išleisti mažiau.
Pasak I. Medžiaušaitės, Lietuvos gyventojams derėtų imti pavyzdį iš Vokietijos bei Skandinavijos šalių vaistų pirkėjų, kurie vaistinėje renkasi kuo pigesnius tos pačios rūšies ir tokias pat gydomąsias savybes turinčius generinius vaistus. „Jiems keliami tie patys kokybės reikalavimai, todėl jų veikimas yra toks pat kaip ir originalių vaistų, o kaina gali būti netgi dvigubai mažesnė. Taigi, jei mūsų šalies pacientai rinktųsi ne brangiausius, o pigiausius kompensuojamuosius vaistus, priemokoms sutaupytų dešimtis milijonų eurų", – įsitikinusi VLK specialistė.
Ligonių kasos taip pat primena, kad nevartojamų ar pasibaigusio galiojimo vaistų kaupimas namuose padidina apsinuodijimų tikimybę, o netinkamas atsikratymas jais, kai seni vaistai metami kartu su buitinėmis šiukšlėmis ar į kanalizaciją, daro žalą aplinkai. Todėl Lietuvoje, kaip ir kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, naikintinus vaistus reikia atnešti į vaistines, kur jie priimami nemokamai. O maisto papildus ir vitaminus, kurie nėra priskiriami vaistų grupei, reikėtų išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
