Benas Atkočiūnas
Kaip teigia Šeškinės poliklinikos vadovas doc. Jonas Kairys, šiandien privačios medicinos reguliavimo stoka gali turėti labai rimtų pasekmių ne tik sveikatos apsaugos sistemai, bet ir valstybės iždui.
„Privačios medicinos atstovai yra linkę paskirti pacientams daugiau tyrimų nei galbūt reikėtų. Galiausiai tokie pacientai juos atlieka tokiose įstaigose, kurios būna susijusios su privačiais medikais ar jų verslo partneriais. Savaime suprantama, kad tokio gydymo negalima pavadinti pačiu pigiausiu, o lėšos jam yra naudojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo”, - teigia J. Kairys.
Jo manymu, idant būtų įgyvendinta konstitucinė nemokamos medicinos samprata, viešojo sektoriaus finansavimas turėtų būti prioritetinis.
„Svarbu, kad pirmiausiai valstybė turėtų rūpintis piliečių sveikata ir medicinos pagalba susirgus, o ne privatūs gydytojai. Tokiu atveju ir finansavimas viešajam sektoriui turėtų būti prioritetinis reikalas“ – pastebi specialistas.
J. Kairys nuogastauja, kad šiandien privati medicina labai daug dėmesio skiria PSDF lėšoms. Būtent dėl šios priežasties privati medicina renkasi steigtis miestuose ir jų centruose, kur didesnis žmonių srautas, bet ne ten, kur jų paslaugų reikia labiausiai.
„Privačios įstaigos nesteigiamos atokiuose rajonuose, kur šių paslaugų tikrai trūksta, o visos nori koncentruotis centruose. Savivaldybės šiuo aspektu neturi joms jokios įtakos, todėl negali ir paveikti paslaugų prieinamumo gerinimo proceso. Tačiau jeigu mes teigiame, kad privačios gydymo įstaigos kuriamos tam, kad būtų gerinamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, kad kuo daugiau gyventojų galėtų jomis naudotis, visgi turėtų būti reguliuojamas šių įstaigų steigimas”, - problemą įvardija pašnekovas.
Parengta bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija
