Garsus kovotojas su neteisybe šiaulietis Jonas Mileris nuteistas už redakcijon atsiųstą gyvsidabrį.
Vienas Šiaulių miesto savaitraštis drąsiausiai ir aštriausiai iš Šiauliuose leidžiamų laikraščių rašo apie gyvenimą nuodijančias negeroves. Na o peikiami nedorėliai, suprantama, niršta ir kurpia pasalūniškus keršto planus.
Būtent toks kerštautojas 2009-ųjų vidurvasarį, matyt, nuo liepos karščių perkaito makaulę. Nieko gudriau nesugalvojęs, jis laikraščio redakcijai paštu atsiuntė tris laiškus. Ant visų vokų buvo ranka užkeverzotas adresas bei kažkokios šizofreniškos nesąmonės apie kiaulių gripo virusą, Meksiką ir atsakomybę už nusikalimų slėpimą. Redakcijos reklamos skyriuje vokus atplėšus, iš jų ant stalo pažiro mažyčiai gyvsidabrio rutuliukai. Metalo vokuose būta vos 10 gramų – tikėtina, iš sudaužyto vieno ar poros medicininių termometrų. Tačiau gyvsidabris, tiksliau, jo garai – nuodingi, tad savaitraščio darbuotojai ne juokais išsigando.
Keista naujiena
Skubiai iškviesti ugniagesiai nuodingą metalą surinko ir išsivežė, o leidinio redaktoriai nutarė pasinaudoti proga priminti apie save – kolegoms žurnalistams pasigyrė, kad yra nežinomo teroristo atakuojami.
Šiaulių didmiesčio laikraščių leidėjai jau daug metų nesutaria vieni su kitais ir nevengia kritikos konkurentams, tad vartydami savo miesto laikraščius ne visi šiauliečiai aklai tiki tuo, kas parašyta.
Vienas šiaulietis žurnalistas, irgi nepatikėjo, kad gyvsidabris laikraščio redakcijai iš tikro buvo atsiųstas. Jis pamanė, jog dėl krizės baisiai smunkant tiražui patys redaktoriai paprasčiausiai prasimano, kad primintų apie save – daro savo laikraščiui nemokamą reklamą. Tad šitas žurnalistas tinklalapyje po paskelbta naujiena apie atsiųstą gyvsidabrį parašė ironišką komentarą, kad, girdi, kitą dieną redaktoriai patys į darbą atsinešią duonos plutų bei skalbimo miltelių ir jau visiems rodydami rėksią, kad juos kažkas ėmęs nuodyti jau radioaktyviu plutoniu bei juodligės bacilomis.
Ir ką jūs manote – lyg pirštu į akį. Kitą dieną laikraščio kolektyvas iš tikro gauna dar tris vokus, kuriuose kažkokie balti milteliai ir, atsiprašom, pagal paskirtį panaudotas... tualetinis popierius. Laimei, milteliai pasirodė besą paprasta valgomoji druska, o popierius – iš tikro tualetinis ir iš tikro panaudotas.
Siuntinėti sūdytą tualetinį popierių, net naudotą, pasirodo, ne nusikaltimas, o dėl nuodingai garuojančio gyvsidabrio policija su prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Vokus užrašė moteris
Maždaug po metų policija pagaliau surado ligotą šiaulietę Aldoną G., o ši ir prisipažino užrašiusi vokus, kuriuose į redakciją buvo atsiųstas gyvsidabris ir sūdytas tualetinis popierius.
Įkliuvėlė Aldona paaiškino, kad 2009-ųjų liepą jai ėmė skambinti, o po to užsuko buvęs jos sugyventinis ir kovotojas su neteisybe Jonas Mileris – jis ir paprašęs užrašyti nelemtuosius vokus. Tiesa, įrodyta, kad Aldona su gyvsidabriu nesusijusi. Tiesiog J. Mileris jai paaiškinęs, kad esąs savaitraščio šmeižiamas ir puolamas, todėl jam siųsiąs paprastus pasipiktinimo laiškus. Apie jokį gyvsidabrį jis nė neužsiminė.
Žmogus gyvsidabris
Jei kas nežino, tai pagal charakterį patį J. Milerį galima pavadinti žmogumi gyvsidabriu. Nors jis pensininkas ir invalidas, bet tikras nenustygstantis vienoje vietoje karštas kovotojas su visomis neteisybėmis, surengęs ne vieną triukšmingą akciją. J. Mileris yra šakėmis daužęs „Telekomo“ duris, kitą kartą piketuodamas išmalė konservatorių būstinės Šiauliuose langus. Netrukus su Užgavėnių kaukėmis jis protestavo prieš miesto pirties uždarymą, plovė valdžios apleistas skulptūras. O bene labiausiai J. Mileris išgarsėjo, kai Šiaulių centre pastatė improvizuotą paminklą valdžios manipuliavimui įstatymais – Valdo Adamkaus šlepetėms. Kai už šį poelgį teismas J. Milerį nubaudė 500 litų bauda, šis grandine prisirakino prie teismo turėklų ir... bylą laimėjo.
Negana to, šis nenustygstantis šiaulietis dar yra Šiaulių pensininkų sąjūdžio tarybos bei Jungtinio demokratinio judėjimo Šiaulių skyriaus tarybos narys. Juokingiausia, kad dar statant paminklą šlepetėms tas pats savaitraštis J. Milerį labai gyrė, o netrukus jau sumalė su purvais už kažkokius neapmokėtus jo partijos rinkimų skelbimus.
Milžiniškas ieškinys
Taigi iš Aldonos G. išgavę parodymus prieš J. Milerį, pareigūnai jo namuose padarė kratą, bet nieko nerado. Įtariamasis kategoriškai neigė pasiuntęs gyvsidabrį. Pasak J. Milerio, šį nuodą redakcijai atsiuntęs kažkoks kitas piktavalis, kurio policija nesurandanti ar net tyčia neieškanti. J. Milerio žodžiais, kad su juo susidorotų už protesto akcijas, policininkai primokę Aldoną, kaip jį apkalbėti.
Tyrėjams paslaptingojo piktavalio surasti nepavyko, tad pernai prieš teismą stojo pats J. Mileris. Prieš prasidedant procesui, redakcija ir jos darbuotojai įtariamajam pateikė... kone 800 000 litų ieškinį.
Negana to, savaitraščio direktorius liudijo, kad išplitus žiniai apie atsiųstą gyvsidabrį jų laikraščio pajamos tais metais nukritusios kelis kartus. Belieka pridurti, kad dėl gilėjančios krizės dauguma spaudos leidinių irgi prarado pajamas ar net visai bankrutavo, nors negavo jokio gyvsidabrio.
Laukia teismų maratonas
Šiaulių miesto teismas J. Milerį vis dėlto pripažino kaltu dėl pasikėsinimo nesunkiai sutrikdyti sveikatą gyvybei pavojingu būdu, taip pat dėl viešosios tvarkos pažeidimo, ir paskyrė 15 mėnesių laisvės atėmimo. Bet kovotojui už teisybę sėdėti nereiks – vykdyti nuosprendį atidėta 2 metams. Nuteistajam taip pat vienerius metus uždrausta artintis prie laikraščio redakcijos. Teismas tik užmiršo uždrausti J. Mileriui siuntinėti laiškus...
J. Mileris pasiruošęs eiti iki Aukščiausiojo Teismo, bet įrodyti esąs nekaltas, apkalbėtas. Savo ruožtu savaitraštis pasiruoęs prisiteisti savo milžinišką ieškinį ir kovotoją už teisybę palikti pliką basą.
Sigitas STASAITIS
