17:30 val. Atkeliauja likusi komandos dalis. Indrė (komandos vadovė) tikėjosi, kad jau būsim susiruošę keliaut į Kačerginę, nes 19 val. buvo rezervuotas laikas treniruotėms. O mes dar tikėjomės spėti sudėti visus mašinos aerodinamikos elementus. Žodžiu, tikinti komanda esam :D Taip pat tikėjomės ir normaliai pasitreniruoti ketvirtadienio dieną… Bet realybė tokia, kad jau 18 val., o mes vis dar renkam automobilį iki važiuojančio.
19:30 val. Vis dar Vilniuj. Begalės skambučių Kačerginei, kad vėluosim (faktas kad planuoti 19 valandos testai buvo utopija) , o jie pasirodo dirba iki 21 val. Susitariam, kad pasiliks dirbti iki 22 val. (žinoma, Nemuno žiedo nuomos kaina po darbo valandų dvigubėja… Na, bet išvažiuoti reikia nors vieną ratą!. Užsikraunam Miatą ir traukiam, kad suspėti iki 21val. ir turėt bent valandą testų kol nesutemo (žibintų Miata vis dar neturi…). Kita komandos dalis laksto po Vilniaus degalines, ieško biokuro E85 (pasirodo, net 118 nežino kur jo rasti) ir vejasi mus pakeliui į Kačerginę. Kuro randam, bet… pakeliui sugenda autobusiukas…. Oh well… Whats next?
21:20 val. Kažkaip trukčiojantys pasiekiam Kačerginės Nemuno Žiedą, bet jau po 21val. Testų trukmė – visi trys ratai… Bet po paskutinių dienų nuotykių tai nebestebina! Ai tiesa, kodėl tik trys ratai? Nes automobilis trukčiojo. Suveikdavo turbinos slėgio ribotuvas – atjunginėdavo variklį. Skambinam Ground Wirus ir prašome pagalbos. Pagalba bus suteikta rytoj – tai yra per kvalifikaciją. Kai Indrė pasakė, kokia gavosi vieno testo rato savikaina, atsirado noras susirast papildomą darbą… Na, o ką daryti?…
Penktadienis 2015.05.15 (Kvalifikacijos diena.)
01:00 val. Grįžtam namo. Baiginėjam visus darbus kuriuos reikia pabaigti iki Autoplius Fast Lap kvalifikacijos.
Jausmas, lyg ką tik būtum pervažiuotas fūros perėjo į jausmą velniop viską (čia gražiai lietuviškai išsireiškiu, nors mintyse kiti žodžiai galvoj buvo). Užbaiginėjame visus darbus, pamirštam poros varžtų prisukimą (šito neįtraukėme į TO DO list).
14:00 val. “Time attack“ kvalifikacija. Pirmasis mašinos testas! Pirmas ratas – kažkas kalena į dugną. Pamenat poros varžtų prisukimo neįtraukimą į TO DO list? Čia jie… Tuo metu poker face’as išliko poker face’u, nes jo pakeisti jėgų nebuvo. Pašaliniai sakė, kad tie du varžtai skraidė labai gražiai! Bent tiek… Tomas lenda po mašina ir bando taikyti varžtus.
- Tomai, kaip ten?
Tyla… Pasirodo Tomukas guli po mašina be sąmonės. Poker face’as vis dar lieka poker face’u. Nes tiesiog galvoji ir bijai kas gali dar atsitikt… Jėgų sureaguot kažkaip protingai irgi nebėra… Visa komanda nuo antradienio miegojo geriausiu atveju keletą valandų… Tą kartą iš tiesų supratau kas yra depresija! Tai va, taip praėjo „Time attack“ kvalifikacija. Tiksliau – nepaėjo… Ir šai Jums atsakymas, kodėl nedalyvavom „Time attack“.
15:20 val. Tomukas nuneštas į greitąją, mes ieškom varžtų. Pavogėm juos iš tik ką pravažiavusio kvalifikaciją Aivaro (antrasis komandos lenktynininkas) automobilio. Tiesa, Aivarui irgi pasisekė: begalvis, kvalifikacijos metu, trenkėsi į jo Mazdos šoną ir pusės metų pasiruošimo darbą užbaigė per 5 minutes…
19:00 val. “Wolf race” kvalifikacija. Surinkam viską iki galo ir lieka tiesiog pravažiuoti kvalifikaciją race’o startui. Atrodom taip: nemiegojusi, nevalgiusi ir susirgusi viduramžio krize, depresija ar dar kokia kita liga komanda, stovinti šalia trasos ir toks pats lenktynininkas lipantis į auto. Nuoširdžiai važiavom tiesiog, kad suvažiuot, nes kitokiom mintim jau niekas nebeturėjom jėgų. Rezultatas – 5-tas kvalifikacijos laikas.
21:00 val. Keliaujam į Vilnių su viena mintimi – pamiegoti nors kelias valandas iki lenktynių.
23:00 val. Pagaliau namie. Atlekia Marius ir Tomas (antrasis komandos Tomas), kurie turi padėti Arūnei (dar viena komandos narė atsakinga už komandos infrastruktūrą varžybose) pasiruošti viską rytdienos varžybų serviso zonai. Visi suvokiam, kad Miatai trūksta dalių ir jei norim ryt startuot reikia dar daug ką sutvarkyti. Marius su Tomu išlekia vidurnaktį ieškot trūkstamų dalių. Mano ir Tomo (mechaniko) savijauta tokia, kad ant kojų jau nebeišstovim – nusprendžiam eiti miegoti, keltis anksti ryte ir spėti kažkokiu būdu užbaigti auto, tikėdamiesi, kad iki mūsų klasės važiavimo starto išspręsim visas problemas ir spėsim nutempt Miatą atgal į Kačerginę…
O bet tačiau rytas lengvesnis nebuvo – apie jį papasakosiu kitame įraše.
Autorius - Tauras Tunyla.